Pasak sociologo, Lietuvos piligrimų bendrijos pirmininko dr. Dariaus Liutiko, žmonės suteikia prasmes ir reikšmes kiekvienai geografinei vietai, tuo labiau šventai vietai. Žmonių sąmonėje konkreti geografinė vieta atsimenama tam tikrais simboliais, sentimentais ir istorijomis. Vieta yra tartum kultūrinis tekstas, kuriame atpažįstame jo skaitytojų tapatumą, gyvenimo būdą ir požiūrį. Kita vertus, savo darbą atlieka ir turizmo industrijos vadybininkai, kelionių organizatoriai. Jų skleidžiama informacija internete, televizijoje ar reklaminiuose leidiniuose padeda sukurti vietos legendą, ir parduoti keliones pačių įvairiausių pažiūrų žmonėms.
Šiaulių rajono turizmo ir verslo informacijos centro duomenimis per šių metų I-III ketvirtį Kryžių kalne apsilankė beveik 160 000 turistų ir piligrimų. Daugiau kaip 80 proc. apsilankiusiųjų buvo užsieniečiai. Daugiausiai čia atvyko turistų iš įvairių Europos šalių: Latvijos, Vokietijos, Lenkijos, Ispanijos, Prancūzijos, Italijos ir kt. Žvilgsnis, kuriuo atvykę užsienio turistai stebi Kryžių kalną, priklauso nuo jų socialinio ir kultūrinio kapitalo, išsimokslinimo, turimos informacijos apie vietą. Užsienio turistų įspūdžiuose ir atsiliepimuose Kryžių kalnas įvardinamas kaip mistinė, keista, unikali, išskirtinė, įkvepianti, verta aplankymo, įdomi, specifinė, maginė ar tiesiog nuostabi vieta. Kryžiaus pastatymas ar pakabinimas turistams yra daugiau kultūrinis fenomenas, pagarbos tradicijai ar sėkmės ženklas. Turistai dažniausiai čia palieka nedidelius kryželius, įsigytus iš šalia esančių prekeivių.
Keletas užsienio leidinių ir turizmo portalų Kryžių kalną įtraukė į šiurpiausių pasaulio vietų sąrašą („Odd Stuff Magazine” (2012 m.), „Corriere della sera” (2014 m.), „The Daily Telegraph” (2015 m.) ir kt.). Spėjama, kad labiausiai šiurpą kelia Kryžių kalno aplankymas vakare vėjuotą dieną, kuomet girdisi įvairūs garsai, kai vėjo siūbuojami juda ant didžiųjų kryžių pakabinti mažesni kryželiai ir rožančiai. Vakare ar naktį kryžių šešėliai suteikia paslapties ir baimės.
Įdomu, kad ir patys lietuviai Kryžių kalnui suteikia skirtingas prasmes. Pagrindinės čia statomų ar pakabinamų kryžių priežastys yra padėka ar malonių prašymas (prašoma sveikatos, blaivybės, laimingų vedybų, kitų malonių, dėkojama už pasveikimą, išsigelbėjimą) arba atminimo įamžinimas. Siekiama įamžinti svarbius krašto ir asmeninio gyvenimo įvykius, atminti žuvusius, tremtinius, nuteistuosius, dingusius be žinios ir kt.
Sociologas D. Liutikas, išanalizavęs Kryžių kalno tapatumą, išskiria kelias labiausiai visuomenėje vyraujančias šios vietos reikšmes. Pirmiausia Kryžių kalnas suprantamas, kaip tautinės ir religinės laisvės, pasipriešinimo okupantams simbolis. Sovietmečiu nepavyko daugkartiniai bandymai Kryžių kalną sunaikinti, nepaisant pavojų ir persekiojimų čia kryžiai statyti ir naktimis. Kita žmonių grupė Kryžių kalną suvokia, kaip asmeninį ir nacionalinį atgimimo simbolį. Tai vieta, kur piligrimai pagalvoja apie savo tapatumą, siekia dvasinio atsinaujinimo ar fizinio išgijimo. Ne veltui Kryžių kalnas populiarus tarp vestuvininkų, nes čia tinkama vieta pradėti naują gyvenimo etapą. Atgimimo laikotarpiu Kryžių kalne pastatytas kryžius simbolizavo Nepriklausomybės viltį.
Anot D. Liutiko, dažnam piligrimui dėl religinių motyvų apsilankiusiam Kryžių kalne, ši vieta siejasi su religiniu pamaldumu. Kryžius – krikščioniškojo tikėjimo simbolis. Piligrimai čia keliauja į tradicinius atlaidus vykstančius paskutinį liepos sekmadienį. Taip pat, tai vieta įrodanti, kad ir sovietinio ateizmo metais žmonėms buvo svarbu išsaugoti savo tikėjimą. Kryžių kalnas taip pat turi estetinę ir meninę vertę. Dalis kryžių yra saugomi kultūros paminklai. Taigi Kryžių kalno sampratą formuoja ir oficialios šalies institucijos.
Mūsų Kryžių kalnas pasaulyje išskirtinis savo istorija ir kryžių gausa, tačiau kryžių kalnų esama ir daugiau. Arčiausiai Lietuvos kitas kryžių kalnas yra Lenkijoje, kur į Šventąjį Grabarkos kalną keliauja ir čia kryžius stato Lenkijos ir kitų kraštų stačiatikiai.
Lietuvos piligrimų bendrijos inf.
