Kryžių kalnas – viena lankomiausių vietų Lietuvoje, kasmet jį aplanko daugiau nei 100 tūkst. žmonių.

Viduramžiais ant šio kalno stovėjo medinė pilis „Kula“. Tiksliai nėra žinoma, kodėl ant šio kalno imta statyti kryžius, tačiau viena iš dažniausiai minimų versijų yra ta, kad kryžiai pradėti statyti 1863-iųjų sukilimo aukoms atminti. Nors Rusijos caro valdžia tai draudė, kryžių skaičius augo ir Jurgaičių piliakalnis imtas vadinti Kryžių kalnu, pati vieta pradėta laikyti šventa, žmonės atvykdavo čia melstis.

Tarpukariu kalnas dar labiau suklestėjo, tačiau Lietuvą okupavus Sovietų sąjungai, Kryžių kalnas patyrė ne ką mažiau išbandymų nei atsiradimo pradžioje. Jį buvo stengiamasi sunaikinti – kryžiai buvo deginami, išvežami į metalo laužą ar užkasami. Per visą okupacijos laikotarpį Kryžių kalnas buvo sugriautas 4 kartus, tačiau po kiekvieno griovimo, jis vėl iškildavo.

Atgavus nepriklausomybę Kryžių kalnas dar labiau suklestėjo. Labiausiai jį visame pasaulyje išgarsino 1993 m. ten apsilankęs ir mišias aukojęs popiežius Jonas Paulius II. 2012 m. kalne suskaičiuota kiek daugiau nei 100 tūkst. kryžių. Tikėtina, kad dabar šis skaičius yra didesnis, nes vis dar gyva tradicija po bažnytinės santuokos, vaiko krikštynų ar kitų svarbių progų aplankyti Kryžių kalną ir palikti savo šeimos kryžių. Tikima, kad ant jo užrašyta svajonė ar noras pildosi ir gali veikti visą gyvenimą.