Rinko skeveldras

Vienas iš kryžiaus, turinčio priminti Rusijos agresijos Ukrainoje aukas, sukūrimo idėjos autorių – druskininkietis šaulys Ramūnas Šerpatauskas. Susidraugavęs su Ukrainos vyrais, išgyvenusiais 2014-ųjų metų Rusijos armijos antpuolius, sužeistus, o tuomet pakvietus gydytis į Druskininkus, R. Šerpatauskas nutarė įamžinti jų bei kitų kovose už laisvę kritusių ukrainiečių atminimą.

„Važinėjau po Ukrainą, susitikinėjau su kovotojais, pristatinėjau kryžiaus idėją, rinkome mirtį šiai tautai nešusių ginklų skeveldras“, – sakė šis druskininkietis šaulys.

Kadangi vadinamojo mirties metalo buvo surinkta 10 maišų, pasak R. Šerpatausko, iš pradžių svarstyta iš to metalo išlieti didžiulį penkių metrų kryžių.

„Tačiau po to sumanymą pakeitėme. Ukrainoje nukaltą kryžių buvo planuota statyti mūsų Kryžių kalne. Kad nekiltų problemų jį atsigabenant, kryžiaus matmenys sumažinti“, – teigė R. Šerpatauskas.

Vienas iš kryžiaus sukūrimo idėjos autorių – Ramūnas Šerpatauskas.

Laisvė – tai, ką reikia saugoti ir ginti

Kryžius skirtas prieš 8-erius metus Rusijos okupuotoje Ukrainoje vykusioms kovoms už laisvę. Tačiau dabartinės Rusijos agresijos ir jos Ukrainoje pradėto karo fone kryžius tapo dar svaresnis. Ant šio kryžiaus sukabinta nemažai žuvusių ukrainiečių tapatybės tapatybės žetonų, o taip pat ir žetonai, nurodantys tapatybes Lietuvos kovotojų prieš sovietinę agresiją. Lietuvos aukos – tai žmonės, padėjusieji galvas po to kai buvo atstatyta šalies Nepriklausomybė, tačiau su tuo nesitaiksčiusi Rusija vis dar vykdė išpuolius prieš mūsų tautą. Tad kryžius tapo paminklu, primenančiu visas Rusijos agresijos aukas.

Šio kryžiaus centre – dviejų dalių skydas, kurio viena dalis nudažyta Ukrainos, kita – Lietuvos vėliavų spalvomis. R. Šerpatauskas teigė, kad, įvertinant tai, kas dabar vyksta rusų puolamoje Ukrainoje ir kiek tenykščių žmonių žūsta, tikėtina, kad ant kryžiaus sukabintų tapatybės žetonų gali padaugėti.

„Vien iš mano bičiulių ukrainiečių, kurie gydėsi Druskininkuose, vienas jau žuvo šių dienų kare, su kitu taip pat praradau ryšį ir nerimauju dėl jo lemties“, – sakė R. Šerpatauskas.

R. Šerpatauskas priminė, kad laisvė nėra duotybė, ji tai, ką reikia ginti, saugoti, už ką kovoti.

Skambėjo Ukrainos dainos

Beje, šaulys R. Šerpatauskas atkreipė dėmesį, kad Druskininkų bažnyčioje šiuo metu esantis šis ypatingas kryžius į Kryžių kalną gal ir nebus vežamas, o apkeliavęs Lietuvą bus nugabentas į Kauno Vytauto Didžiojo muziejų. Į Kryžių kalną svarstoma nugabenti kitą kryžių, pagamintą iš dabartiniame Ukrainos kare, prasidėjusiame šių metų vasario 24-ąją, panaudotų ginklų liekanų.

Po šio kryžiaus pristatymo, Druskininkų bažnyčioje koncertavo ansamblis „LAV TRIO“, o su juo – Ukrainos karo pabėgėlė, tos šalies etnomuzikantė Halyna Pšeničkina. Skambėjo Lietuvos ir Ukrainos liaudies dainos.

Pristatant kryžių koncertavo ukrainietė Halyna Pšeničkina (nuotraukoje kairėje).

• Kančių kryžius. Kančių kryžius.
• Koncertas. Koncertas.
• Kryžius šiuo metu Druskininkų bažnyčioje. Kryžius šiuo metu Druskininkų bažnyčioje.
• Ant kryžiaus - medalis. Ant kryžiaus - medalis.
• Kryžiuje - Ukrainos ir Lietuvos simboliai. Kryžiuje - Ukrainos ir Lietuvos simboliai.
• Kryžius iškaltas Ukrainoje. Kryžius iškaltas Ukrainoje.
•  

Daivos Baronienės tekstas ir nuotraukos.