11 žmonių komanda Kyžių kalno prieigose darbuojasi jau gerą mėnesį. Kasdien jie persijoja šimtus kilogramų žemės, tačiau skųstis esą nėra kuo – Jurgaičių kalno prieigos archeologams dosnios.
Su krikščionybe Jurgaičių piliakalnis siejamas vos du šimtmečius, tačiau žmonės čia, spėjama, gyveno jau pirmojo tūkstantmečio pirmoje pusėje. Tą įrodo ir aptinkami radiniai. Manoma, kad ant piliakalnio stovėjo pilis, gynusi šį kraštą nuo kryžiuočių.
„Dėl gero perkasų išplanavimo tyrimų metu pavyko surasti ir gynybinį griovį, kuris juosė piliakalnį. Kitas kraštas yra sunaikintas dėl sovietmečiu vykdytų žemės planavimo darbų“, – sako VšĮ „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“ archeologas Mindaugas Mačiulis.
Spėjama, kad gyvenvietė apleista XIV amžiuje, nes vėlesnių radinių archeologai nebeaptinka. Jurgaičių piliakalnio prieigos buvo kasinėtos prieš popiežiaus Jono Pauliaus II atvykimą, tačiau šiemet vykdomi tyrinėjimai – gana plataus masto.
Bus ištirtas daugiau kaip 800 kvadratinių metrų plotas. Jau atskleista, kad šalia Jurgaičių piliakalnio stovėjusi gyvenvietė buvo gerokai didesnė nei anksčiau manyta.
„Šiais metais rasta ypatingai daug ūkinių duobių ir židinių. Jų rasta netgi 9 ir tai liudija, kad šioje vietoje gyventa labai aktyviai“, – teigia M. Mačiulis.
Archeologai neabejoja, kad dar du mėnesius truksiantys kasinėjimai atskleis nemažai Jurgaičių piliakalnio paslapčių, pavyzdžiui, buvusių įtvirtinimų likučius.
Kryžių kalno prieigos tiriamos, nes čia ruošiamasi įrengti apšvietimą.
Jevgenijus Bardauskas
LTV „Šiandien“,
