Tačiau po VGT pasitarimo prakalbta, kad išlaidos gynybai turėtų būti palaipsniui didinamos ir 2030 metais pasiekti 2,5 proc. BVP.
Pasak Prezidentės, išliekant sudėtingai saugumo ir grėsmių padėčiai regione, reikalingas tęstinis Lietuvos ginkluotojų pajėgų modernizavimas, tinkamas kovinių vienetų aprūpinimas logistiniais ir kitais būtinais pajėgumais bei investicijos į priimančiosios šalies infrastruktūrą.
Atsižvelgdama į valstybės gynybos poreikius ir finansines galimybes, VGT nusprendė 2019 m. biudžete krašto apsaugai skirti ne mažiau negu 2,05 proc. šalies BVP.
Taip pat nuspręsta nuosekliai didinti gynybos finansavimą, kad 2030 m. jis būtų ne mažesnis nei 2,5 proc. šalies BVP. O jei susiklostytų ypatinga saugumo situacija, gynybos finansavimas gali būti ir didesnis.
VGT pritarė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pateiktam Lietuvos kariuomenės principinės struktūros ir ribinių skaičių 2019 ir 2024 metais įstatymo projektui.
Po VGT posėdžio Prezidentės vyriausioji patarėja nacionalinio saugumo klausimais Živilė Šatūnienė pabrėžė, kad saugumo situacija regione ir toliau išlieka įtempta, todėl būtina toliau stiprinti šalies gynybos pajėgumus ir užtikrinti, kad Lietuvos kariuomenės modernizacija tęstųsi.
„Atsižvelgdama į tai Valstybės gynimo taryba nusprendė, kad Lietuvos gynybos išlaidos atsižvelgiant į finansines galimybes palaipsniui bus didinamos pasiekiant, kad 2030 metais jos būtų ne mažesnės nei 2,5 proc. BVP“, - akcentavo Prezidentės patarėja.
Valstybės gynimo taryba nusprendė, kad 2019 metais KAM asignavimams bus skirta nemažiau nei 2,05 procento nuo šalies BVP. Tai turėtų užtikrinti pačius būtiniausius Lietuvos ginkluotojų pajėgų modernizavimo poreikius ir nekelti papildomų įtampų bei konfliktų visuomenėje.
VGT taip pat buvo svarstyta principinė kariuomenės struktūra ir ribiniai skaičiai 2019 ir 2024 metais. Pritarta KAM pateiktam įstatymo projektui, pavasario sesijoje jis bus teikiamas svarstyti Seimui.
VGT pasiūlė 2019 m. gynybai skirti 2,05 proc. nuo BVP. Tokia gynybai skiriama BVP dalis, anot Ž. Šatūnienės, turėtų užtikrinti pačius būtiniausius Lietuvos ginkluotojų pajėgų modernizavimo poreikius ir nekelti papildomų įtampų bei konfliktų visuomenėje.
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis po VGT posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje teigė, kad turi būti toliau intensyviai tęsiamas kariuomenės modernizavimas. Pagrindiniai projektai, anot ministro, yra pėstininkų kovos mašinų haubicų ir priešlėktuvinės gynybos bei brigados „Žemaitija“ modernizacijos projektai.
Kalbėdamas apie finansavimo prioritetus R. Karoblis akcentavo tris pagrindinius siekius. Pirmiausia, pasak ministro, tai yra siekis, kad Algirdo ir Birutės batalionai kuo greičiau atitiktų NATO standartus.
Ministras atkreipė dėmesį ne tik į tai, kad turėtų būti stiprinama kariuomenės ugnies galia, bet ir į tai, kad būtina stiprinti logistiką.
„Turi būti stiprinama infrastruktūra, kuri būtina tiek naujai karinei jėgai priimti, tiek atsargoms, koviniams komplektams saugoti“, - kalbėjo R. Karoblis.
Antrasis prioritetas - kario kokybė ir kario ginkluotė. R. Karoblis akcentavo, kad būtina užtikrinti tokią ginkluotę, kuri leistų kariui kautis bet kokiu oru ir bet kokiu paros metu.
Galiausiai trečiasis prioritetas - užtikrinti pakankamą į Lietuvą atvykstančių NATO sąjungininkų priėmimą.
R. Karoblis teigė, kad artimiausioje ateityje yra numatomas ir tam tikras kariuomenės augimas, o galutinis šauktinių skaičius, kurių šiuo metu yra 3850, priklausys nuo realių poreikių ir nuo infrastruktūros. Ministras priminė, kad šauktinių skaičiaus riba, nustatyta šiems ir ateinantiems metams, svyruoja nuo 3800 iki 4000.
Prezidentė kovo 6 d., po susitikimo su Seimo valdyba, paragino politikus grįžti prie diskusijų dėl partijų susitarimo dėl gynybos finansavimo užtikrinimo. D. Grybauskaitė teigė, kad reaguojant į Rusijos Prezidento pasisakymus bei „Iskander“ raketų dislokaciją Kaliningrade, išlieka būtinybė stiprinti gynybą. Prezidentė tą kartą pabrėžė pati sieksianti, kad sprendimus dėl gynybos finansavimo užtikrinimo priimtų ir Valstybės gynimo taryba.
Šiuo metu politikai diskutuoja, ar finansavimą krašto apsaugai reikia didinti toliau. Lietuvos partijos nesutaria, ar Lietuva, pasiekusi 2 proc. BVP finansavimo gynybai lygį, turėtų sustoti, ar išlaidas didinti toliau - iki 2,5 proc. BVP.
Konservatoriai teigia, kad Lietuva, atsižvelgdama į kylančias grėsmes ir saugumo poreikius, turi nuosekliai didinti gynybos finansavimą ir pasiekti 2,5 proc. BVP ribą.
Tuo tarpu socialdemokratai ragina sustoti ties 2 procentais ir orientuotis į socialines valstybės problemas.
Aiškią poziciją, kad išlaidos gynybai neviršytų NATO įsipareigojimų ribos, yra pareiškęs Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas. Vasario mėnesį naujienų agentūrai ELTA politikas kalbėjo, kad augančios ekonomikos vaisiai turėtų būti nukreipti socialiniai atskirčiai mažinti.
„Diskusijoje dėl visuotinės privalomos karo tarnybos socialdemokratų nuomonė gali skirtis nuo konservatorių, Vyriausybės ir „valstiečių“. Mes didinti gynybai finansavimo nesame linkę. NATO įsipareigojimai yra šventa, o mūsų tikslas yra atitikti NATO įsipareigojimus. Bet ekonominis augimas, mūsų galva, ir jo vaisiai turi būti nukreipti į kitų nacionalinio saugumo rizikų valdymą ir problemų sprendimą“, - kalbėjo G. Paluckas.
Lietuva 2018 m. pirmą kartą krašto apsaugai skiria 2 proc. BVP - 873 mln. eurų.
Valstybės gynimo taryba, į kurią įeina Prezidentas, Ministras Pirmininkas, Seimo Pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas, pagal Konstituciją svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės gynybos klausimus.
