Deja, užuot nupirkę mums naują, eiliniai nepriklausomos Lietuvos valdantieji 25 metus meistrauja su senu. Persiuva jį, kaip jiems atrodo, į vakarietišką demokratinį modelį. Pirmiausia tėtušis Landsbergis išvertė švarkelį iš kairės į dešinę, po to jau ir visi lėkė pagal savo fantaziją. Vieni keitė kišenių stilių, kiti pridėdavo antkišenį ar klostę, dar kiti primesdavo tai dvi sagų eiles, tai diržą. Turėjo būti prašmatnu, bet kai mūsų pilietis išverstą paltuką pasimatavo, niekaip nepriminė džentelmeno su elegantišku paltu. Jis atrodė kaip Sovietų sąjungos našlaitis. Ir taip yra iki šiol. Todėl, kad siuvėjų galvose sėdi komunistai, kurių visiškai nedomina nei kliento skonis, nei nuomonė, nei valia.

Tai, kad pas mus visuomenės balsas yra nė skatiko nevertas, geriausiai parodė keistas patariamasis referendumas dėl naujos atominės elektrinės statybos, kurį vyriausioji mūsų siuvyklos dizainerė Dalia Grybauskaitė reziumavo paniekinamai: „Tai tik (...) mažiau nei trečdalio turinčių teisę balsuoti piliečių abejonės.“ Po to ji paragino Vyriausybę ir Seimą nekreipti dėmesio į šiuos piliečių kaprizus, daryti savo – tai yra forsuoti visuomenėje nepageidaujamą statybą.

Ir taip pas mus visur. Iš išorės demokratija, kur valdžios šaltinis yra per savo atstovus parlamente ar prezidento rūmuose valdančių piliečių valia, o praktiškai – klientas savo, siuvėjai savo. Nei pastato Gedimino pr. 53 rezidentai, nei jos Ekscelencija, priimdami strateginius ar teisėkūros sprendimus,  nė trupučio nesiskaito su  visuomenės  nuomone. Nors vieną kartą, 1992 metais, referendume mums  buvo leista balsuoti už teoriškai žmonių priimtą LR Konstituciją. Ir mes galime tuo didžiuotis, jeigu porą dešimtmečių vėliau nekonstatuotume, kad esame tos Konstitucijos įkaitai.

Visuomenė vystosi, demokratiškėja ir liberalėja (net nepaisydama judesius varžančio paltuko netobulumo), todėl tikimasi ir atitinkamų valstybės modelio pokyčių. O čia siena. Kai paaiškėjo, kad vis daugiau apie pasaulį išmananti tauta pribrendo iki tokios „prabangos“ kaip dviguba  pilietybė ar originali nelietuviškų pavardžių ar gatvių pavadinimų  rašyba, komunizmu dvokiančio paltuko siuvėjai ją sudrausmina: „Mes negalime eiti prieš Konstituciją.“ Labas, labas! Jei mes patys ją priėmėme, taip pat galime ją ir pakeisti. Žinoma, laikydamiesi įstatymų – referendume. Kad tik mūsų pateptieji  mums netrukdytų  ir nepamirštų, kad jie yra tik mūsų atstovai, o valdžia – tai  mes, visi  piliečiai.

Deja, pateptieji bando valdyti valstybę „v dobrovolno-prinuditielnom poriadkie“. Jie traktuoja pilietį kaip naivų pusgalvį. Naujausias to įrodymas – bandymas įstatymiškai uždrausti rūkyti balkonuose, kurie, galų gale, yra privati rūkalių nuosavybė. Maniau, kad tam, jog jie nekratytų pelenų ant kaimynų galvų ir nešiukšlintų nuorūkomis. Bet ne. Dauguma žmonių naudoja pelenines, o kovai su šiukšlinimu viešose vietose turime atitinkamą paragrafą ir griežtas bausmes. Pasirodo, kad draudimo sumanytojas konservatorius Antanas Matulas rūpinasi rūkančiaisiais, kurie, jei bus uždrausta traukti dūmą nuosavuose balkonuose, „pradės gyventi sveikiau“. Laukiu, kol Seimo narys įlįs į piliečio virtuvę ir uždraus jam riebiai valgyti. Tai taip pat kenkia, nors ir mažiau nei mentali partorgų ir politrukų valdžia.

Lucyna Schiller