Vis dėlto kokia čia laimė, kad Prezidentės Dalios Grybauskaitės į VSD generalinio direktoriaus pareigas iškeltas Darius Jauniškis pasirodė esąs tinkamas žmogus tinkamoje vietoje. Kaip praneša BNS agentūra, jis neseniai patikino žurnalistus, kad jo vadovaujamas departamentas prigaudys tiek šnipų, kiek gaus pinigų iš valstybės biudžeto. Paklaustas apie sumą, kuria būtų galima nubaidyti visus priešo užverbuotus „putinsūnius“, konkrečiai neatsakė. „Kiek duos, tiek, be abejonės, sunaudosime“, – pasakė dalykiškai.
Tai dar kartą patvirtina, kad mūsų Prezidentė pasižymi nuostabia intuicija patikėti svarbias valstybines įstaigas tinkamiems žmonėms. Taigi Seimui turėtų būti gėda, kad ką tik atmetė prezidentės pasiūlytą Nerijaus Meilučio kandidatūrą į generalinio prokuroro pareigas. Ypač dėl to, kad prieš N. Meilutį balsavusieji parlamentarai tai padarė tik tam, kad pažemintų Prezidentę Dalią Grybauskaitę. Na, gal dar tam, kad neleistų dar viena lėle papildyti jos kišeninių valstybės funkcionierių kolekcijos.
Bet pulkininko D. Jauniškio, taip pat prezidentės išrinktojo, kandidatūrai į VSD generalinio direktoriaus postą Seimas pritarė vienbalsiai. Žinoma, karo, kurį be stiprių specialiųjų pajėgų būtų sunku vykdyti, metu nedraugiški D. Grybauskaitei Seimo nariai asmeninį nenorą sugebėjo atidėti į šalį. Tas „karo metu“ reiškia ne ateitį, bet čia ir dabar, nes Darius Jauniškis sutiko vadovauti VSD būtent todėl, kaip pasakė, kad „mes esame rimto karo padėtyje“. Jis atliko pareigą tėvynei, kuri „atsistojo skersai kelio agresyviai, priešiškai valstybei“. Ir tik po inauguracijos jis pažadėjo, kad pirmas dalykas, kurį padarys kaip VSD vadovas, bus grėsmių nustatymas.
Ir ištesėjo savo žodį. Nustatė. Būtent informavo Seimą, kad bandymai verbuoti Lietuvos piliečius tampa intensyvesni, įžūlesni ir grubesni. Ypatingu priešo tikslu tampa „žmonės, išvažiojantys į Rusiją ir Baltarusiją“. Rodos, jau vargšeliams kertant sieną registruojami „terorizavimo atvejai“. Šios agresyvios praktikos detalių D. Jauniškis neatskleidė, tačiau iš jo žodžių aš darau išvadą, kad Rusijos ir Baltarusijos pasienio tarnybų pareigūnai smurto ir grėsmės pagalba verbuoja mūsiškius tiesiog ant sienos. Tai iš tiesų yra karas, kurį Valstybės saugumo departamentas yra priverstas vykdyti su skurdžiu, vos 23,6 mln. eurų siekiančiu biudžetu!
Būdama Seime, kur VSD direktorius ką tik prašė padidinti finansavimą, aš jį mažų mažiausiai padvigubinčiau. Ant sienos su Rusija ir Baltarusija praverstų bent jau laikinos patikrinimo stovyklos tiems, kurie grįžta iš ten. Negalima jų įsileisti į šalį nenustačius, ar jie nebuvo ten nuvilioti į priešų konfidentus. Kas? Mūsų valstybė gali finansiškai neatlaikyti vis gausėjančio šnipų pasipylimo? Tokiu atveju dar kartą kreipkimės į visus užverbuotuosius: būkite patriotai – demaskuokitės patys! Savanoriškai! Nesivadovaukite nuo tarnybos kariuomenėje besislepiančių šauktinių pavyzdžiu! Neverskite tėvynės patirti papildomų išlaidų! Atsižvelkite į tai, kad Lietuva vieniša stovi agresyvios, priešiškos valstybės kelyje ir yra visos likusios ES, oportunistiškai ir hedonistiškai miegančios per prieš mus vykdomą karą, skydas.
Lucyna Schiller