Lietuvos lenkų rinkimų akcija į šiuos rinkimus kaip visada eina gerai pasirengusi ir organizuota. Visuose praėjusiuose rinkimuose augus rinkėjų paramai, Akcija peržengia iki šiol nematytas ribas. Net 13 savivaldybių pateikia rekordinį beveik 400 kandidatų sąrašą, išplečia veiklos sritį į kitus du – Ignalinos ir Varėnos – rajonus. Tiesioginiuose merų rinkimuose LLRA kandidatai varžysis dešimtyje savivaldybių, tarp jų didžiausioje ir svarbiausioje – Vilniaus, kur kandidatuoja partijos pirmininkas Valdemar Tomaševski. Verta pabrėžti, kad Lietuvos sostinėje gyvena 20 procentų šalies gyventojų ir ji sukuria iki 60 procentų BVP. Vilniaus meras iš tikrųjų yra ketvirtas žmogus valstybėje, todėl varžybos dėl šių pareigų yra labai svarbios ir kelia didžiausias emocijas. Toks gausus dalyvavimas savivaldos rinkimuose yra gero partijos organizuotumo ir aiškiai apibrėžtų  veiksmų krypčių rezultatas, o įgyjamas rinkėjų pasitikėjimas – tai politikos, paremtos sąžiningumu, rūpinimusi kiekvieno žmogaus problemomis, kovos dėl visų mažumų teisių ir ištikimybės krikščionių principams bei vertybėms rezultatas.

Jėga vienybėje
Į 2015 metų rinkimus LLRA  eina sudariusi koaliciją su visomis tautinėmis mažumomis, įskaitant vieną rusų partiją ir maždaug 30 visuomeninių organizacijų: baltarusių, lenkų, rusų, totorių ir kitų mažumų, taip pat su 30 lietuvių bendruomenių atstovų. Visos kartu sudaro „Valdemaro  Tomaševskio bloką“. Tautinių  mažumų ir visų geros valios žmonių, įskaitant lietuvius, sąjunga – tai  naudingas ir reikalingas sprendimas, nes tik tokiu būdu, bendromis jėgomis galima veikti prieš  oficialią diskriminaciją ir veiksmingai atstovauti tokiai didelei visuomenės daliai, kokią sudaro tautinės mažumos. Todėl koalicijos šūkis yra: „Jėga vienybėje!“  Būtent ši vienybė yra pasiutusių ir klastingų LLRA priešininkų atakų priežastis. Vienybę ardyti mėgina tiek Lietuvos politikai ir valdžios institucijos, tiek kai kuri vadinamoji lenkakalbė (nes sunku pavadinti ją visiškai lenkų) žiniasklaida ir aplinka. Ypač iš pastarųjų būtų galima tikėtis bent jau objektyvumo, o ne pagalių  kaišiojimo į ratus.

Rinkimų gudrybės
Lietuviškas partijas apėmė didžiulė baimė, kai paskutiniuose prezidento rinkimuose Valdemar Tomaševski Vilniuje įgijo beveik 20 procentų paramą ir buvo antras po Prezidentės Dalios Grybauskaitės. Beveik tas pat buvo Vilniuje ir per 2009 m. prezidento rinkimus. Taigi tai pats rimčiausias varžovas varžybose dėl mero kėdės. Baimė dėl LLRA lyderio pavardės yra tokia  didelė, kad lietuviškos partijos peržengė leistinas ribas. Kai kuriose savivaldybėse atsisakė įregistruoti koaliciją „Valdemaro  Tomaševskio  blokas“, reikalaudami  išbraukti  pavardę iš rinkimų komiteto pavadinimo. Į skandalingą veiklą, pažeidžiančią demokratinius standartus, įkinkyta Vyriausioji rinkimų komisija. Tik LLRA atkaklumo ir kovos dėka, tik vieno balso pranašumu VRK  sutiko leisti naudoti visą bloko pavadinimą.

Po nesėkmingo mėginimo blokuoti ir iš rinkimų komiteto pavadinimo pašalinti pavardę „Tomaševski“ nueita iki kitų rinkiminių manipuliacijų ir gudrybių. Šį kartą Šalčininkų rajono socialdemokratų sąraše atsirado niekam nežinomas asmuo su apgaulingai panašiu į LLRA lyderio vardu ir pavarde (vienos raidės skirtumas). Šis kuriozas, turintis daugiau bendro su kabaretu nei su rimta politika, įrodo bejėgišką Lietuvos politikų pyktį ir moralės trūkumą. Taip pat tai yra rinkėjų niekinimo ir klaidinimo  išraiška. Galbūt tai vienintelės  Lietuvos partijų idėjos, kaip pasipriešinti Vilniaus krašte nepralenkiamai LLRA. Tai jų gulbės giesmė, nes Šalčininkų rajone, kaip ir kituose šalies rajonuose, niekas nesileis apgaunamas  prasčiokiško bandymo iškelti vadinamąjį kloną arba, tiesiai sakant, rinkimų pamestinuką. Valdemar Tomaševski yra labai gerai žinomas politikas, galų gale, ne tik nacionaliniu, bet ir Europos lygiu, todėl konkurentų bandymas iškelti asmenį su panašia pavarde yra šiek tiek juokingas.

Klaidingas pasakojimas
Yra ir kita lenkų kankinimo bei vienybės skaldymo pusė. Tai žiniasklaidos antpuoliai dažnai su niekuo nesiskaitant, besiremiant šmeižtu ir melu, kaip pastarieji labai įžeidžiantys išpuoliai Lietuvos ryto televizijoje. Prie jų jau pripratome, nes Lietuvos žiniasklaida yra žinoma savo antilenkiška retorika, ypač intensyvėjančia prieš kiekvienus rinkimus. Tačiau daugiau stebina tai, kad į pagalbą  mirtiniems lenkų politikų priešams ir lietuvių žurnalistams eina kai kuri žiniasklaida lenkų kalba. Aš neturiu omenyje lenkiškosios Delfi versijos, nes man atrodo, kad ji buvo sukurta tik tam, kad pakenktų lenkiškumui, taigi mažai kas tiki jos objektyvumu, nes apie tokius teisiniu žargonu sakoma, kad jie dažnai prasilenkia su tiesa.

Priešingai, aš esu susirūpinęs dėl ZW aplinkos: tiek radijo, tiek interneto portalo. Jie, kaip sako  senovės lenkai, „eina šunkeliais“. Jau kurį laiką ten dominuoja pasakojimai, identiški tiems, kuriuos lenkų mažumos atžvilgiu pasakoja buvę Lietuvos sąjūdininkai ir nacionalistai. Pasakojimai klaidingi ir klastingi, smūgiuojantys į organizacinę LLS ir LLRA vienybę, skatinantys ardomuosius  sprendimus ir naudojantys senus kaip žmogaus nedorybė kiršinimo ir abejonių sėjimo metodus. Tai  matyti plika akimi. Radijo bangose aktyvi redaktorė  R. Widtmann ir jos laidų ciklas „Politikos  salonas“ bei kai kurių šeštadienio sabatu vadinama laida „Šešta  savaitės  diena“ . Nevykę jos  išpuoliai prieš asmenis, susijusius su Akcija, rodo, kieno pusėje ji yra iš tikrųjų ir kam tarnauja  tokia žurnalistika. Aš abejoju, kad tarnautų vilniečiams, verčiau valdžios institucijų, trokštančių susilpninti su  tokiu pasišventimu kurtas lenkų organizacijas, interesams.

ZW intrigos  
Apie neaiškius ZW ketinimus taip pat liudija jo portalas, kuriame broliai Aleksandras ir Antoni  Radčenko turi manevrų lauką ir atakuoja Lietuvos lenkų rinkimų akciją. Matyti, kad Lietuvos liberalų aplinka, su kuria buvo susijęs Aleksandras, aktyvavosi savo apgavikiškais tikslais naudodamasi net žiniasklaida lenkų kalba. Šio žurnalistų dueto apgavystės viršūnę pasiekia antrasis brolis Antoni, anksčiau rašęs priešiškajame „Delfi“. Jo perėjimas į ZW kalba pats už save. Jo straipsniai, kuriuose dirbtinai parenkami šališki faktai, niekuo nesiskiria nuo tų, kuriuos rašė pas ankstesnį darbdavį. Jis yra antilenkiškų (LLRA) nuodų sunkimo meistras. Tuo buvo galima įsitikinti skaitant jo diskusijos LDK tematika su Valdemaru Tomaševskiu, vykusios Lenkų kultūros namuose,  reliacijas.

Sunku surasti šališkesnį pranešimą, alsuojantį nusiteikimu prieš LLRA vadovą. Jos autorius susitelkė ties patogesniais jam klausimais iš auditorijos, o ne ties svečio atsakymais. Laimei, melas turi trumpas kojas. Kitų  dviejų reliacijų dėka, ypač portalo L24, mes sužinojome, kad susitikimas buvo vaisingas ir kandidatas į merus pristatė dalykišką miesto valdymo programą, paremtą konkrečia Vilniaus ateities vizija. Pabaigoje Akcijos pirmininkas iš susitikimo dalyvių sulaukė audringų plojimų. Bet apie tai Radčenka tyli. Ir tai nėra atsitiktinumas.

ZW žiniasklaidos grupė jau ilgą laiką taikosi į Lietuvos lenkų organizacinę vienybę, tik gaila, kad iš Lenkijos mokesčių mokėtojų pinigų, iš Lenkijos dotacijų. Bet, kaip matyti, šios žiniasklaidos priemonės savininkams tai netrukdo, anot Romos patarlės, „pecunia non olet“ arba – pinigai nedvokia. Blogas tas paukštis, kuris savo lizdą teršia. Lietuvos politikų, žurnalistų atakos, remiamos lyg ir lenkų žiniasklaidos, sukasi  ratu. Ir visa tai pagal vieną scenarijų.  Atrodo, kad visos  šios  intrigos suderintos, o jų „lenkiška“ gija veda prie abejotinos reputacijos advokato.

Kartu į  tikslą
Šunys loja, ir nesvarbu, kokia kalba – lietuvių ar lenkų. LLRA  karavanas eina toliau, prie kitos  rinkimų sėkmės. Nepriklausomai nuo išpuolių ir vienokios ar kitokios kritikos, Vilniaus krašto  lenkų bendruomenei  yra svarbiausia vienybė ir parama jos atstovams. Tik jos dėka galima pasiekti dar geresnių rinkimų rezultatų. Tam, kad ateityje gautume dar stipresnę poziciją politinėje scenoje  ir aktyviau dalyvautume valdžioje. Ir tada mes nebūsime priklausomi nuo Lietuvos politikų užgaidų, nes tikslas yra ne tik prašyti, bet patiems priimti sprendimus. Taigi reikia nuosekliai siekti šio  tikslo.

Dr. Bogusław Rogalski, politologas
EKR patarėjas tarptautiniais klausimais Europos Parlamente