To įrodymas yra nors  referendumas  dėl naujos atominės elektrinės statybos.  Visi  prisimena, kaip tobulai  ignoravo jį Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė,  teigdama, kad neverta jaudintis dėl "mažiau nei trečdalio  piliečių turinčių  teisę balsuoti" nuomonės.  Po to  savo patarėjos lūpomis perdavė  Vyriausybei  ir Seimui įsakymą:  nereikia  jaudintis dėl  neišmanančių žmonių pasipriešinimo, nes EA klausimu būtina   "priimti naudingiausius  Lietuvai sprendimus ".

Vis dėlto yra tema, kurios kontekste  mūsų mokesčių valdovai  nuvalo sau burnas  "visuomenės nuomone" ypač noriai. Čia iš  nesupratingos  autoritetingų tėvų ir motinų tautos persiformuoja  į paklusnus  tos  pačios tautos vasalus. Kalbame apie  tautinių mažumų teises. Tik atsiranda koks  drąsuolis, teigiantis, kad reikia jas  pritaikyti  prie šiuolaikinių Europos standartų,  iš karto atsiliepia  politikų tautininkų choras, savo  akiplėšą  imantis  į vadeles klausdamas: " O kur konsultacijos su visuomene?".

Neseniai tokiu tautos tarnu  pasiskelbė Seimo  Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas konservatorius Valentinas Stundys. Taigi jis perspėjo politinę broliją, kad visuomenė dar nėra pasirengusi originalios tautinių mažumų atstovų pavardžių  rašybos  įvedimui.

"Aš esu konservatorius, mano nuomone, dar per anksti  originalios  pavardžių rašybos legalizavimui. Visuomenėje nebuvo rimtos  diskusijos šia tema.  Reikia  neginčitinų argumentų, kad originali  pavardžių rašyba nepakenks  lietuvių kalbos  tapatybei  ir tradicijoms ", - šiais žodžiais, tarpininkaujant BNS agentūrai, V. Stundys kviečia   visuomenę polemikai ,  kaip jos kai kurie  atstovai turi vadintis. Pakviesti į  diskusiją tikriausiai pasijautė įvertinti ir svarbūs. Apie  diskusijos „objekto“ jausmus  niekas nepagalvojo.

Nesvarbu.  Kliūtis  ta, kad, kad neįmanoma tikėtis protingos ir ramios diskusijos iš    nuolat bauginamos  politikų, kalbininkų ir įvairių rūšių betongalvių ekspertų bendruomenės,  kad originali  nelietuviškų pavardžių rašyba tuoj pat  sunaikins ir lietuvišką  abėcėlę,  ir rašybą, ir kalbą.

Tiesa, pastaruoju metu  paaiškėjo, kad šią pražūtingą įtaka lietuvių  rašybai  ir kalbai turėtų  tik parašytos originale  išskirtinai tautinių mažumų atstovų pavardės. Vedęs  piliečiai ir pilietės užsieniečiai gali tikėtis visų nelietuviškų raidžių ir kitų neįprastų lietuvių kalbai keistumų  (dvigubi priebalsiai) be baimės, kad sugriaus šią kalbą - kaip tik  pareiškė  Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Po šio pareiškimo – būdama  tiek blogesnės,  tiek  geresnės kategorijos atstovė  - patekau  į švelnią šizofreniją. Viena vertus, kaip (de domo) Dowdo man labai nemalonu, kad mano giminės paveldėtas taisyklingas  "w" (vietoj man priskirto  "v") neišvengiamai sunaikintų  lietuvių kalbą, kita - malonu, kad kaip Schiller (iš vyro užsieniečio)  nesu tai kalbai  jokia  grėsmė. Na, ir kad  nereikėjo būti Šiler, pagal skambesį, kas būtų neišvengiama, jei vyras (būdamas vokiečių kilmės) dėl neatsargumo gimtų Lietuvoje, sakykime kažkur Klaipėdos srityje. Ir todėl man reikia  padėkoti tiek VLKK , tiek  ir Seimo nariui  konservatoriui, kad nesušaukė visos visuomenės konsultacijoms,  kokia  mano  ištekėjusios pavardė.

Lucyna Schiller