Subombardavo premjeras, o už tai pakarti kai kurie nori Lietuvos lenkų rinkimų akciją ir visus jos rinkėjus. Į šios procedūros savanorius pasisiūlė prezidentas Valdas Adamkus, Lietuvos lenkus apkaltinęs nedėkingumu valstybei. „Ko jums daugiau reikia?“ Kodėl „nevertinate to, kaip gerai gyventi lenkų mažumai Lietuvoje?“ – dramatiškai klausė DELFI portale.

Ir iš tiesų. Davė chamams auksinį ragą, leido vadovauti valstybei, o šie dovanos nevertina. Užuot pasyviai prisvilę prie ministerijų fotelių ar tapę paklusniais sraigteliais Seimo balsavimo mašinoje, reikalauja, kad rinkėjams duoti pažadai būtų  įgyvendinami, taip pat reguliariai primena, kad būtų tęsiami koalicijos susitarimai, iš kurių vienas – teisė deleguoti į patikėtus postus vyriausybėje vienus ar kitus asmenis. Nedėkingi runkeliai!

Ir nesvarbu, kad kitose demokratinėse valstybėse toks požiūris laikomas politinės partijos privalumu. Mūsų premjeras A. Butkevičius šią ištikimybę  taisyklėms ir rinkėjams  įvertino  kaip „chaoso sėjimą šalyje“. Į pagalbą savo pirmininkui atskubėjo Lietuvos socialdemokratų partijos prezidiumas pareikšdamas, kad „LLRA dirba nekonstruktyviai ir jos dalyvavimas dabartinėje  vyriausybėje  neturi  prasmės“.

Skamba principingai.  Bet ką daryti su vis gausėjančiomis žiniasklaidos prielaidomis, kad ministro J. Neverovičiaus atsikratymo priežastis iš tikrųjų buvo ne R. Cytackos asmuo, o tik tai, kad jis dirbo per daug konstruktyviai. „Sukurdami dirbtinį konfliktą (...), socialdemokratai pašalino iš energetikos ministro pareigų J. Neverovičių, kuris dvejus metus neleido prorusiškiems lobistams  sustabdyti strateginių projektų, turinčių įtakos mūsų energetinei nepriklausomybei“, – konstatavo  savaitraščio „Veidas“ publicistas Audrius Bačiulis. Panašias hipotezes (beje, nusipelnanti atskiros temos publikacija – „Kodėl lenkų rinkimų akcijai  leidžiame  kalbėti tautinių mažumų vardu?) tęsia portalas Alfa.lt. „Sakoma, kad J. Neverovičius galėjo suerzinti kai kuriuos valdančiuosius (...)“, – skaitome  Romualdo Bakučio komentare. Jaunas žurnalistas, panašiai kaip ir jo kolega iš „Veido“, vardija nuversto energetikos ministerijos vadovo veiksmus, galėjusius nepatikti „kai kuriems  valdantiesiems“: „Ministras maždaug tvarkingai baigia dujų terminalo projektą, taip pat, atrodo, bando pajudinti iš mirties taško Visagino atominės elektrinės statybą.“ Uff... Socialdemokratų vietoje šiandien kombinuočiau ne kaip greičiau iš valdančiosios koalicijos išmesti J.  Neverovičių remiančią LLRA, bet kaip pasiaiškinti dėl tokių kaltinimų. Ypač kad norą perimti energetikos ministeriją jau paskelbė Darbo partija. Ką ten paskelbė... Norėdama pasodinti  ten savo žmogų  DP taip skuba, kad net žemė dunda.

Šis tekstas buvo parašytas dar prieš valdančiosios koalicijos politinės tarybos posėdį. Šiuo metu, kai jį skaitote, jos likimas jau nuspręstas. Socialdemokratai Seimo vicepirmininko Algirdo Syso lūpomis  guodė, jog koalicija be LLRA „nebus pasaulio pabaiga“.  Problema yra ta, kad ir LLRA, kas tikriausiai susilaukė dėmesio, perėjimo į opoziciją nenagrinėja pasaulio pabaigos kategorijoje.  Taigi pasaulis tęsis. Aš tiesiog tikiuosi, kad netolima ateitis atneš atsakymą į klausimą: „Ką sėja tariamų LLRA „chaoso sėjikų“ naikintojai?“

Lucyna Schiller