Konstitucinis Teismas nusprendė, kad nustatydamas vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose principus Seimas turėtų gauti „aiškius lietuvių kalbos specialistų pasiūlymus“, „kurių teisės aktų leidėjas negali nepaisyti“. Net daugiau – KT teisėjai nusprendė, kad kalbininkų prašymu gali būti nustatytos kitos taisyklės, nei galiojusios anksčiau, patvirtintos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sprendimu (numatančios nelietuviškų vardų ir pavardžių rašymą pasuose su vyčiu lietuvišku šriftu  pagal jų skambesį).

Toks Teismo sprendimas uždega žalią šviesą kalbininkams, kad šie pritaikytų valstybinės kalbos  vartojimo taisykles šiuolaikinio, globalizuoto pasaulio reikalavimams, taip pat suteikia galimybę laikytis principo, kad pavardė yra žmogaus asmeninis orumas ir nėra sudedamoji lietuvių kalbos dalis.

Pasekmės būtų tokios, kad tai nuimtų prakeikimą nuo tų politikų, kurie jau seniai pasisako už civilizuotą nelietuviškų mūsų šalies piliečių vardų ir pavardžių rašybos klausimo išsprendimą. Dabar kiekvienas šių politikų bandymas to siekti prasideda instrumentiniu oponentų argumentu, kad problemos sprendimo siūlymas tariamai prieštarauja Konstitucijai. Po paskutinio Teismo teisėjų išaiškinimo Konstitucija jau nekliudys spręsti simbolinį, kaip daugelis pabrėžia, klausimą, leidžiantį Lietuvos lenkams  atkurti jų teisę į vardus ir pavardes.

Konstitucija tai nekliudys, bet tikrai trukdys, pasinaudosiu Maidano terminologija, „dešinysis lietuvių sektorius“. Radikalų karo signalas tikrai bus paskelbtas Seimui pradėjus pavasario sesiją. Bet reikia  būti labai naiviam, kad patikėtum, jog „patriotams“ rūpi Konstitucija. Konstitucija, į kurią, beje, jie be gėdos nusišluosto kojas, kai tik ši trukdo jų planams (referendumas, draudžiantis žemės pardavimą užsieniečiams, yra geriausias to pavyzdys), jiems yra tik instrumentas. Tiesą sakant, jie kalba apie lenkų kalbos pašalinimą iš viešojo naudojimo Lietuvoje bet kokia forma, o ne tik nuo gatvių lentelių.

Mes niekaip nenurimsime. Kol kas stebime tam tikrą apšilimą, pasireiškiantį rangymusi dėl LLRA buvimo valdančiojoje koalicijoje. Radikalai vis dėlto supranta, kad Lietuvos Lenkų Rinkimų Akcijos buvimas valdančiojoje koalicijoje neleidžia „atsipalaiduoti“ šiuo klausimu, kurį norėtų tvirtai užgniaužti. Iš kyla nuolatinis, tačiau neproduktyvus kurstymas šalinti lenkus iš vyriausybės. Koalicijos nariai ginasi nuo klausimų šia tema kaip nuo įkyrių musių.

Nenoriu sukelti panikos Lietuvos dešiniajame sektoriuje, tačiau konstitucinio nelietuviškų pavardžių rašybos tarano nuvertimo klausimas jau bręsta. Išsprendus pavardžių klausimą, radikalų iš Konstitucinio Teismo gali laukti dar vienas nusivylimas dėl naujo tautinių mažumų įstatymo. Priminsiu, kad vienu metu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nusprendė, jog viešo tautinių mažumų kalbos naudojimo Lietuvoje teisinis reguliavimas yra teisėkūros institucijų atsakomybė. Taigi, Seimo ir Vyriausybės.

Konstitucinio Teismo teisėjai gali patvirtinti šią nuomonę...

Tadeuš Andžejevski