Savo teiginiais sekmadienio „Bild“ leidiniui jis bandė sugadinti gerą nuotaiką visiems sąjungininkams, mėgstantiems imituoti karo žaidimą. Manau – be rezultato. Netikrinu, kaip į F.W. Steinmeierio žodžius sureagavo Varšuva, bet esu įsitikinusi, kad tokios kalbos Vilniaus nepalenks refleksijai, ypač turint omenyje tai, kad mūsų prezidentė tiesiog negali atsidžiaugti NATO bataliono dislokavimo Lietuvoje „atgrasymo funkcija“ ir tikėtinais Varšuvos aukščiausiojo lygio susitikimo nutarimais, kurie, jos nuomone, taip pat „sukurs galimybę atgrasyti kaimynus“.
Jau seniai žinoma, kad Dalia Grybauskaitė yra viena iš vadovų, garbinančių garsaus Romos istoriko Livijaus išmintį: „Nori taikos – ruoškis karui.“ Ir ji ruošiasi, savo asmeniu padrąsindama mechanizuotos pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ karius, kurie kartu su kolegomis iš 10 kitų aljanso šalių beveik mėnesį treniravosi mojuoti aukščiau minėtu būdu. Kariuomenė yra būtent tam, kad kovotų karo metu, o mūsiškė imitavo karines operacijas grėsmingu pavadinimu „Kardo kirtis 2016“.
Pas mus – „Kardo kirtis“, Lenkijoje – 10 dienų trukę manevrai „Anakonda-16“, kuriuose dalyvavo daugiau kaip 31 tūkstantis karių iš 23 šalių, įskaitant sunkiai ištariamos LITPOLUKRBRIG (Lietuvos-Lenkijos-Ukrainos) brigados, taip pat Bundesvero atstovus. Rusija taip pat neliko skolinga. Ji atsakė pradėjusi savo ginkluotųjų pajėgų „iš anksto neskelbtą kovinės parengties patikrinimą“ bei plūsdamasi su NATO dėl Juodosios jūros regiono. Nenuostabu, kad F.W. Steinmeieris pasijuto lyg per šaltąjį karą. Nesusilaikė – išbarė. Gaila, kad tik savus.
„Klysta tas, kuris mano, kad padidins saugumą naudodamas keleto simbolinių tankų paradą rytiniame Sąjungos sparne“, – metė jis interviu „Bild am Sonntag“ ir pridūrė, kad „būtų gerai, jei mes be reikalo neteiktume pretekstų ir nekaitintume senų konfrontacijų“. Negaliu pasakyti, kad visos Vokietijos politinės valdžios institucijos sužavėtos užsienio reikalų ministro pozicijos. Ne be reikalo jo atstovas aiškino, kad šefas kalbėjo ne tiek apie pačius manevrus, kiek apie jų aplinkybes. Propagandiniais tikslais internete buvo paskelbtos gausios šių tankų paradų nuotraukų galerijos arba pratybų pavadinimuose panaudotas pavojingos gyvatės, įsiurbiančios ir suryjančios savo priešus, vardas.
F.W. Steinmeierio interviu aš pasigendu būtent požiūrio į Rusijos elgesį. Ji, galų gale, taip pat yra mojavimo meistrė... ir ne tik kardu, bet ir raketa (nekalbu apie Šarapovos teniso raketę). Bet apskritai, Vokietijos užsienio reikalų ministerijos vadovo pozicija mane žavi. Kažkas turi bent pabandyti pavadinti šią beprotybę tikruoju vardu, nes jei ir toliau nustatinėsime savo arsenalus ir armijas vienas prieš kitą, kad nutaikytume vamzdžius ir įtemptume raumenis, tam tikru momentu pakaks tik kibirkšties, kad trinktelėtų. Ir nereikia F.W. Steinmeierio vadinti bailiu. Tiesa, jo arsenale nėra karinių pozų, bet jis yra žinomas dėl savo siekio taikiai išspręsti konfliktą tarp Rusijos separatistų ir ukrainiečių Rytų Ukrainoje.
Jis netrukus kaip Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos pirmininkas ketina aplankyti kitą, nebūtinai ramų, regioną – Armėniją, Azerbaidžaną ir Gruziją, – kur Rusija taip pat kovoja dėl įtakos. Tai tikriausiai geriau nei kariniai šūkiai, nes kaip grėsmingai jie beskambėtų, kažkada praras savo atgrasymo galią, o tada... baisu net pagalvoti.
Lucyna Schiller
