Maistingiausi obuoliai – jų sezono metu

Įvairiomis kalbomis įsitvirtinęs posakis: „Obuolys per dieną sveiką padaro kiekvieną“. Mitybos specialistai kartoja, jog daugiausia medžiagų vaisiuose ir daržovėse – kai jų sezonas. O kaip tik dabar soduose ir kaimuose nuo obelų raškomas obuolių derlius. Taigi sultingi, lietuviškos saulės sunokinti obuoliai – puikus organizmui naudingų medžiagų šaltinis.

Įvairūs žinynai ir mitybos specialistai teigia, kad obuoliuose gausu vitaminų – A, B grupės, C, E, netrūksta ir mineralinių medžiagų, tokių kaip kalis, kalcis, fosforas ar geležis. Pasak jų, mitas, jog žalingos medžiagos kaupiasi obuolio odelėje. Kaip tik daugiausia obuolio maistingų medžiagų – vitaminų, flavonoidų, mineralų ir kitų – kaupiasi aplink jo odelę ar net pačioje odelėje. Pavyzdžiui, Vitaminas C, skaidulos, ursolio rūgštis, kuri, sakoma, padeda gerinti raumenų būklę. Taigi obuolių, ypač jų sezono metu ir užaugusių mūsų kaimynystėje, lupti nereikia – pakanka švariai nuplauti.

Lietuviškas derlius – jau lentynose

Dalis lietuviškų obuolių dar nėra visiškai sunokę, todėl kol kas ir derlius masiškai nėra nuiminėjamas. Tačiau ilgai laukti tikrai neteks. „Šiuo metų „Maximos“ parduotuvėse – daugiau nei 10 rūšių lietuviškų obuolių. Vieni pirmųjų Lietuvos soduose užderėjo ir parduotuves pasiekė vasariniai „Early Geneva“ rūšies obuoliai – tai labai aromatingi, raudoni, kreminio skonio obuoliai. Vis tik, obuolio rūšių ir skonių – labai daug. Sezono metu, rugsėjui persiritus į antrą pusę, turėsime maždaug 20-imt rūšių obuolių, užaugintų įvairiuose Lietuvos kampeliuose“, – teigia Aidas Poleninas, „Maximos“ maisto gamybos departamento direktorius.

„Lietuvos vaismedžių augintojai, su kuriais dirbame, labai sparčiai tobulėja, perima kitų šalių patirtį ir žinias. Sodus auginantys ir prižiūrintys profesionalai dirba ištisus metus ir užtikrina, kad derlius kasmet būtų stabilus, o vaisiai į mūsų parduotuves atkeliautų sveiki ir sunokę. Jie atgabena ir jau įprastų desertinių rūšių obuolių, ir kasmet pasiūlo paragauti naujų. O ilgametis bendradarbiavimas su mūsų partneriais užtikrina, kad vaisius savo pirkėjams siūlome už geras kainas“, – teigia A. Poleninas.

Obuolių derlius lentynose neužsistovi – vidutiniškai per dieną „Maximoje“ parduodama net apie 30 tonų obuolių.

Obuoliai – ir prie kepto kalakuto, ir veganiškų užkandžių lėkštėje

Dalis lietuviškų obuolių derliaus virsta sultimis, dalis keliauja į sandėlius ir sėkmingai sulaukia žiemos, o dalis virsta pyragais, užkandžiais, garnyrais ar traškučiais. „Kalėdų stalo viduryje visada puikiai atrodo keptas kalakutas, višta ar antis su obuoliais. Ar žinote, kodėl su kepama paukštiena dedamas obuolys? Jis padeda išlaikyti mėsos drėgmę. Vaisiaus skiltelės puikiai papildo ir silkės patiekalus, įvairias salotas. Iš tiesų, obuolys yra labai universalus ir pigus ingredientas“, – pastebi Aidas Poleninas, „Maximos“ maisto gamybos departamento direktorius.

Pasak jo, vis daugiau obuolių lietuviai džiovina, taip išsaugodami beveik visas vaisiuose esančias naudingąsias medžiagas: pektinus, vitaminus, kalcį, magnį, geležį ir kalį. Džiovinti obuoliai – yra natūralaus cukraus (fruktozės ir gliukozės) šaltinis.

Iš džiovintų obuolių skiltelių A. Poleninas siūlo pasigaminti sveiką ir skanų užkandį, tinkantį veganiškai mitybai. „Paimkite stiklinę džiovintų obuolių ir pusę stiklinės džiovintų datulių (be kauliukų). Dar reikės pusės stiklinės avižinių dribsnių, tiek pat nesūdytų, pakepintų migdolų riešutų, šaukšto klevų arba agavų sirupo, šaukštelio cinamono, trupučio kvapniųjų pipirų ir maždaug dviejų šaukštų vandens.

Obuolius, datules, avižinius dribsnius ir riešutus susmulkinkite trintuvu, įberkite cinamono, pipirų, supilkite sirupą ir vandenį. Smulkinkite tol, kol gausite vientisą masę. Iš jos suformuokite rutuliukus. Sudėkite ant lentelės arba į lėkštę ir palaikykite šaldytuve apie 15–30 minučių. Šie skanumynai primins obuolių pyrago skonį, o jų sudėtis – be gliuteno“, – pažymi A. Poleninas.

Saldus vaisius – suvožtiniui, o sultys – burokėliams marinuoti

Pasak A. Polenino, Lietuvoje vis dar klesti suvožtinų kultūra, tad siūlo pabandyti savo naują atradimą – obuolių suvožtinius. Taip, vietoje mėsos paplotėlio – obuoliai, o bandelę galima rinktis – be gliuteno. Keturiems sotiems, nemažiems suvožtiniams reikės: 2 puodelių ryžių pasirinktinai (tinka ir basmati ar juodieji ryžiai) ir apie 600 ml daržovių sultinio, 2 pilnų stiklinių obuolių kubelių, maždaug pusės kubeliais pjaustyto saldžiojo moliūgo, puodelio kapotų valgomųjų svogūnėlių („salotų“), moliūgų sėklų, šviežių ar džiovintų čiobrelių ir Himalajų druskos – pagal skonį.

Sultinyje išvirkite ryžius, tačiau nepervirkite, ir nuplaukite išvirtus, leiskite vandeniui nubėgti. Saldžiojo moliūgo gabalėlius dėkite ant kepimo skardos, padengtos kepimo popieriumi ir šaukite į vidutinės kaitros orkaitę. Po maždaug 15 minučių ant skardos sudėkite ir svogūnėlius bei obuolio gabalėlius ir kepkite dar pusvalandį, rekomenduotina palikti viską atvėsti. Atvėsus – trinti trintuvu su čiobreliais, tačiau nepertrinti. Ryžius su moliūgų sėklomis galima taip pat galima kiek pakapoti smulkintuvu arba viską iškart maišyti, pridėti druskos ir formuoti paplotėlius. Suformavus, dėti juos 5 minutėms į orkaitę, kad šiek tiek padžiūtų ir būtų lengviau valgyti. Dėti ant mėgstamos suvožtinių bandelės. Galima skaninti salotomis, karamelizuotais svogūnais ar džemu.

Šeimininkėms, kurios žiemos atsargas visada papildo marinuotais burokėliais, Maisto gamybos departamento direktorius siūlo šias daržoves marinuoti su obuolių sultimis. „Išvirkite burokėlius, nupilkite karštą vandenį ir užpilkite šaltu vandeniu. Atvėsusias daržoves nulupkite ir sutarkuokite arba supjaustykite nedideliais kubeliais. Į puslitrinį stiklainį įdėkite lauro lapą, porą gvazdikėlių, kvapniųjų pipirų, o tada kraukite burokėlius. Pakaitinkite obuolių sultis iki virimo, tačiau neužvirkite. Karštu skysčiu užpilkite burokėlius. Uždarykite stiklainį ir atsargiai apverskite. Taip palaikykite, kol atvės, o tada – į lentynas. Žiemą galėsite mėgautis gaiviu skoniu ir gausite labai daug vertingų medžiagų“, – tikina A. Poleninas.

Apie bendrovę „Maxima LT“

Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ šiemet mini savo 25-erių metų veiklos sukaktį. Tradicinės „Maximos“ stiprybės – mažos kainos ir platus, ypač lietuviškų prekių, pasirinkimas. Tinklą valdanti bendrovė „Maxima LT“ yra didžiausia lietuviško kapitalo įmonė, viena iš didžiausių mokesčių mokėtojų bei didžiausia darbo vietų kūrėja Lietuvoje. Šiuo metu Lietuvoje veikia 238 „Maximos“ parduotuvės, kuriose dirba daugiau nei 15 tūkst. darbuotojų ir kasdien apsilanko daugiau kaip 550 tūkst. pirkėjų.