Artimiausiomis dienomis į šalį sugrįš šiltesni orai, lietaus tikimybė mažės, prognozuoja Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Šiandien parduotuvių lentynose galima atrasti daugybę skirtingų salotų rūšių. Salotos vertinamos ne tik dėl savo mažo kaloringumo, bet ir dėl gaivaus skonio. Nors lietuviai labiausiai pamėgę įprastas lapines ar gūžines salotas, tačiau kitose kultūrose nesunkiai galima suskaičiuoti bent kelias dešimtis kitų salotų rūšių bei dar daugiau jų paruošimo būdų. Ekspertai dalijasi naujausiomis tendencijomis ir kviečia į salotų lapus pažvelgti originaliai.

Kol kas dienos bus vėsios, lietingos, tačiau nuo savaitės vidurio situacija kuriam laikui pasikeis.

Jeigu kas paklaustų, kur Lietuvoje vešliausios žolės ir žolynai, atsakymas būtų – Švenčionys ir Švenčionėliai. Savo drėgname dirvožemyje gamta čia užaugina rečiausių rūšių gyvūnus, spalvomis prisirpusias pievas ir miškuose karaliaujančius dvimetrinius paparčius. Valstybinių miškų urėdijos miškininkai kviečia apsilankyti ir patyrinėti stulbinančią gamtos oazę Švenčionių rajone.

Masiškai sužydo ažūrinės elegancijos karalienės astilbės Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode Kaune: čia jau beveik pusšimtį metų puoselėjamoje didžiausioje astilbių kolekcijoje Lietuvoje sukaupta per 200 kolekcinių numerių šių augalų, eksponuojamos seniausios, naujosios ir retos kaimyninių šalių selekcininkų sukurtos veislės.

Per šalį keliaus lietingi atmosferos frontai, prognozuoja Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Vilniaus visuomenės sveikatos biuras praneša, kad liepos 9 d. Vilniaus rajone esančiame Prūdiškių tvenkinyje buvo atlikti pakartotiniai maudyklos vandens kokybės mikrobiologiniai tyrimai. Gavus tyrimų rezultatus nustatyta, kad vandens kokybė atitinka parametrų vertes, todėl rekomendacija nesimaudyti atšaukiama.

Vakarų oro srautai mūsų šalies link plukdys lietaus debesis ir vėsą, prognozuoja Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Vasara – palankus metų laikas rinkti įvairiausias žoleles, nes pievose jų galybė: prieskoninės, maistinės, vaistažolės – jos jau nuo senovės žinomos kaip skanus priedas ir pagalba organizmui. Žoleles galima naudoti šviežias arba tinkamai išdžiovinus paruošti atsargų žiemai. Žolelės turi gydomąją galią, gali sustiprinti sveikatą ar pagerinti savijautą. 

Jei pietų šalyse prieskoninės žolelės itin svarbus patiekalų komponentas, tai lietuviai jų naudoja mažiau – krapais pabarsto bulves, baziliko lapeliais papuošia vieno kąsnio sumuštinius ar salotas, bet į kasdienį mitybos racioną įtraukti vengia. Pasak sveikatai palankios mitybos konsultantės, gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, vasarą turėtume valgyti kuo įvairesnių žalumynų: čiobrelių, peletrūnų, mairūnų, petražolių, mėtų, kalendrų ir rozmarinų. Tuo tarpu prekybos tinklo „Rimi“ kulinarijos technologė Lina Barčaitė pataria, kaip užšaldyti prieskonines žoleles, kad galėtume jomis mėgautis ir žiemą.