Ekologija ir gamtaVėsa atsitrauks ir nuo trečiadienio dienos įkais. Orai šalyje nuo penktadienio atvės. Per tris mėnesius trukusią akciją „Saugom lydeką“ Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai surengė 566 reidus ir tikrino tiek žvejus mėgėjus, tiek verslininkus. Per šį laikotarpį nustatyti 395 mėgėjų žvejybos pažeidimai ir 4 verslinės žvejybos pažeidimai, iš jų šiurkštūs – 66. Taip pat buvo išaiškinti 88 kito pobūdžio pažeidimai. Važiuojant per Lietuvą jau galima pastebėti mėlynuojančius plotelius pievose ir pakelėse – tai pradedantys žydėti lubinai. Lubinai yra invazinė, viena labiausiai plintančių augalų rūšių, jų negalima auginti, dauginti, parduoti, mainyti. Aplinkosaugininkai ragina kuo daugiau lubinų skinti ir taip padaryti gerą darbą gamtai. Jeigu jų pridygo sode, sodyboje, aplink namą, reikėtų iškasti arba reguliariai šienauti kol dar nesubrandino sėklų. Gegužės 23 d. Vilniaus rajone buvo atlikti maudyklų vandens kokybės mikrobiologiniai tyrimai. Orai šalyje bus kiek apgaulingi: dienos lyg ir šiltos, o naktimis kai kur kandžiosis šalnos. Gamtoje šiuo metu – naujos gyvybės metas. Paukščiai rūpinasi besiplunksnuojančiais mažyliais, žvėrys savo guoliuose glaudžia neseniai į pasaulį atėjusius jauniklius. Tačiau visko pasitaiko: kartais paukščiukai iškrenta iš lizdų, o žvėriukai pasimeta nuo tėvų. Žmonėms jie atrodo bejėgiai, todėl kyla noras juos gelbėti. Gamtininkai ragina be reikalo neliesti ir buožgalvių, žalčiukų, vėžliukų ar driežų jauniklių ir primena, kad laukinius gyvūnus imti iš gamtos galima tik tada, kai jie sužeisti, jiems tikrai reikia pagalbos. Aplinkos apsaugos agentūra informuoja, kad gegužės 25 d. Vilniaus Žirmūnų OKT stotyje kietųjų dalelių KD10 koncentracija viršijo paros ribinę vertę. Hidrologiniai stebėjimai Kuršių mariose Juodkrantėje ir Klaipėdos uoste rodo, kad ištirpusio deguonies koncentracija Kuršių marių vandenyje pradėjo mažėti. Žuvims ir kitiems vandens gyvūnams deguonis reikalingas jų gyvybinėms funkcijoms palaikyti, jo koncentracijai sumažėjus iki kritinio lygio, jie ima dusti. Šalyje įsitvirtinę šilti ir sausi orai – iššūkis Valstybinių miškų urėdijos priešgaisrinėms komandoms, į iškvietimus dėl degančio miško vykstančioms kone kasdien. Miškų stebėjimui naudojamos antžeminės automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemos bei pasitelkiami dronai. Šiuo metu šalyje nustatyta III ir IV miškų gaisringumo klasės – vidutinis ir didelis miško gaisrų pavojus. |
|
|
Visos teisės saugomos © 2025 VšĮ "L24plius". |
|