Nors antys mūsų krašte įprasti paukščiai, šią antį pamatysite retai ir vos keliose Lietuvos vietose – tai rudagalvė antis. Ji taip sparčiai nyksta, kad 2022 m. Lietuvos ornitologų draugija paskelbė ją metų paukščiu. Šių metų stebėjimai rodo, kad padėtis yra tapusi kritiška.

Lietuvos laukų kvapai – tai mūsų giminės motinų balsas, juodos duonos pluta, švelnios senolių rankos. Pievos užaugina begalę vaistažolių, subrandina jas, o kuriančios rankos supina į ryšulėlius. Iš tiesų, mūsų senoliai apie įvairias žoleles žino ir žinojo be galo daug, o dabartinė karta – beveik nieko. Tad ką būtų pravartu žinoti ir, kokios 5 vaistažolės turėtų atsidurti kiekvieno iš mūsų namuose?

Savaitė prasidės dar labai šiltais orais, tačiau lietingais, prognozuoja Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Dėl rugštokai karstelėjusio skonio bruknės dažniausiai vartojamos termiškai apdorotos – tradiciškai verdamos jų uogienės su kriaušėmis ir obuoliais, jos dedamos į rauginamus kopūstus. Sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė teigia, kad bruknės yra vienas pagrindinių antioksidacinių medžiagų šaltinių, įvardijamos kaip superuogos – jų naudą itin vertina Skandinavijos šalių gyventojai. 

Savaitgalis dar išliks labai šiltas, po to ims vėsti, prognozuoja Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Aplinkos ministras pasirašė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių ir limituotos žvejybos tvarkos aprašo pakeitimų projektus. Pakeitimuose numatoma drausti naudoti žvejybai skritulius, keičiamas draudimo žvejoti lašišas ir šlakius terminas, tikslinami upių ruožai, kuriuose galioja lašišų ir šlakių žvejybos ribojimai, įteisinamas principas, kad rudens sezono metu sugautas lašišas ir šlakius bus privalu paleisti, nustatomi ungurių žvejybos ribojimai Kuršių mariose.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje besitęsiant sausiems ir karštiems orams, padidėjo kietųjų dalelių koncentracija aplinkos ore.

Artimiausios dienos didesnių orų permainų neatneš, prognozuoja Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Prof. habil. dr. Ona Ragažinskienė, Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodas

Nacionalinės sveikatos tarybos narė

Pastaruoju metu vaistiniai augalai užima vis svarbesnę vietą sprendžiant sveikos gyvensenos problemas. Vienas tokių augalų – didžioji nasturtė: vaistinis, maistinis, prieskoninis ir dekoratyvus augalas, kuris ne tik puošia aplinką, bet ir gerina emocinę būklę bei nuotaiką. Lietuvos etnografiniuose regionuose šis augalas vadinamas įvairiais vardais: nasturcija, nasturta, nasturtas, nasturtis. Moksliniai tyrimai atskleidė, kad vaistiniuose augaluose ir jų žaliavoje susikaupusių biologiškai veikliųjų medžiagų įvairovė turi ne tik gydomąjį poveikį, bet pagerina ir paįvairina maisto produktų biologinę vertę, kokybę ir saugą.

Artimiausiomis dienomis laikysis karšti orai, trumpai palis tik kai kur, prognozuoja Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.