„Plėšrūnai puola keturkojus žmogaus draugus ne tik ūkiuose, kurie stovi atokiai ar yra kaimo pakraštyje, bet ir pačiame jo centre“, – su siaubu sako V. Baniukevič. Blogiausia tai, kad jaučiasi nebaudžiami, nes vilkų medžioklės sezonas baigtas ir medžiotojai tik skėsčioja rankomis.
Taip tęstis negali
Pagal įstatymus, vilkų medžioklės sezonas tęsiasi nuo spalio 15 d. iki balandžio 1 dienos, tačiau kasmet Aplinkos ministerija nustato plėšrūnų sumedžiojimo limitą, ir kai šis išnaudotas, skelbia sezono pabaigą anksčiau. Šiemet jis baigėsi sausio 13 dieną. Sezono metu nušauta 60 pilkųjų plėšrūnų.
Tačiau įstatymai taip pat numato, kad išskirtiniais atvejais, kai vilkų daroma žala yra didelė, savivaldybė turi galimybę prašyti specialaus leidimo dėl papildomo vilkų medžiojimo. Dūkštų seniūnijos seniūnė sakė, kad pasinaudos šia galimybe, nes tai tęstis nebegali.
„Kalbame jau ne tik apie šunis. Žmonės baiminasi dėl savo saugumo. Nemaža dalis seniūnijos gyventojų vasaros ir rudens sezono metu renka uogas ir grybus, kurių aplinkiniuose miškuose netrūksta. Kai kuriems tai – pagrindinis pragyvenimo šaltinis, tačiau šiuo metu daugelis jų bijo susitikti akis į akį su pavojingu keturkoju“, – aiškino sutrikusi Dūkštų seniūnijos seniūnė.
Atsargūs ir gudrūs
Irena ir Jurij Fedusiukai turėjo mažą ir labai ištikimą šuniuką. Prieš kelias savaites vilkas arba vilkai ištraukė jį su grandine iš kluono ir šeimininkams - lyg atsiminimui – paliko tik ausį.
„Pažįstami siūlo mums šuniuką, tačiau bijome imti, nes baiminamės, kad ir jį ištiks toks pat likimas“, – sutartinai aiškina sutuoktiniai. Priduria, kad žmonės jau bandė statyti plėšrūnams spąstus ir kilpines, tačiau į juos dažniausiai įkliūdavo… katės. Vilkai atsargūs ir gudrūs.
Onufrio Riauko šuo po vienos nakties dingo be pėdsakų. Savininkas neabejoja, kas stovi dėl šio paslaptingo ištikimo draugo dingimo. Dabar jam kelia nerimą mintis, ar panašaus likimo nesulauks jo arklys. Laiko jį tvarte, tačiau vasarą juk reikės vesti į ganyklą. „Negundysiu likimo ir ketinu jį parduoti“, – liūdnai pasakoja ponas Onufry.
Antanas Pratnickas irgi turi savo sąskaitų su vilkais. Prieš metus vilkai pagrobė jo šunį su grandine. Šuns likučius rado pakelės griovyje. Nusipirko naują, nes kaip gi kaime be šuns? Saugo jį kaip akies vyzdį. Nakčiai uždaro į patalpas, įėjimą į kurias saugo geležinės grotos. Prisipažino, kad neseniai neprašyti svečiai buvo vėl apsilankę, tačiau naktį išgirdo šuns inkštimą, išėjo į lauką su žibintu ir pamatė dviejų nubėgančių vilkų uodegas.
Šuniukai šiltnamyje
Apraudančių tragišką savo keturkojų augintinių likimą Dūkštų, Antaklinių, Airėnų, Aliejūnų ir kituose kaimuose ant dviejų rankų pirštų nesuskaičiuosi. Lidija Martyniuk sako, kad vilkai jų šunį pagrobė praėjusių metų spalį . Beliko tik antkaklis ir kraujo bala. Ilja Nečeporiuk iki šiol aprauda savo seną bičiulį. Buvo stiprus šuo ir, kaip teigia šeimininkas, vilkų turėjo būti mažiausiai du, kad galėtų su juo susidoroti. Su skausmu rodo nuotraukas, ant kurių matyti tik sudraskyto keturkojo galva ir priekinės letenos.
„Tai tikra Dievo rykštė. Neprisimenu kažko panašaus jau 60 metų. Gal kas specialiai atvežė šiuos žudikus į mūsų kraštus“, – garsiai svarstė nepaguodžiamas Ilja. Sakė, kad visai neseniai vėl prie jo namų buvo atėjusi vilkė su vilkiukais. Šį kartą turėjo grįžti nieko nepašusi, nes karti pamoka nenuėjo perniek ir dabar du jaunus šuniukus laiko uždarytus stikliniame šiltnamyje…
Žmonės taip pat pasakojo, kad vilkai puola ne tik naktį, bet ir dieną. Viena moteris su nedideliu šuniuku ėjo keliu, kai staiga iš pakelės krūmų iššokęs vilkas čiupo nelaimėlį ir niekas jo daugiau nematė…
Kruvina naktis
Zenonas Nestier, avių augintojas, apylinkėse vertinamas sumanus ūkininkas, praėjusį rudenį po naktinių vilkų eskapadų 120 avių bandoje rado 7 papjautas avis, o 8 buvo smarkiai sužalotos.
„Nepadėjo nei elektrinis piemuo, nei radijo imtuvas, kurį palikdavau įjungtą nakčiai ganykloje tuščioje statinėje, nei įjungta naujametinė girlianda su mirksinčiomis lemputėmis. Vilkai atliko savo kruviną darbą“, – liūdnai pasakojo ponas Zenonas.
Vienintelė paguoda avių augintojams, kad kraugeriški gyvūnai yra Lietuvoje priskiriami prie saugomų gyvūnų, todėl savivaldybės kompensuoja jų daromą žalą. Kaip informavo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyr. specialistė Česlava Apolevič, pernai sumokėta 2258 eurų kompensacijų, 2015 m. – 2801 euras. Kaip aiškino ponia Česlava, kompensacijos dydį nustato speciali komisija, o skaičiuojant išmoką atsižvelgiama į papjauto gyvūno svorį ir šiuo metu galiojančią avienos kainą rinkoje. Už šunis jokia kompensacija nenumatyta.
Patys kalti?
Tadeuš Navsutis, medžiotojų klubo „Ąžuolas“ pirmininkas, patvirtino, kad gavo Dūkštų seniūnijos seniūnės raštą su prašymu padėti kovojant su pjaunamų šunų epidemija, tačiau jis tik skėsčioja rankomis. „Nesame brakonieriai ir negalime imti šautuvo į rankas, kai įstatymas draudžia tai daryti. Be to, pagal taisykles negalime šauti, jei atstumas iki artimiausio pastato yra mažiau nei 200 metrų“, – aiškina T. Navsutis. Dar pridūrė, kad sumedžioti vilką nėra lengva ir tik patyrę medžiotojai gali pasigirti tokiu laimikiu. Beveik neįmanoma sumedžioti pilkojo plėšrūno, jei nėra sniego.
Anot medžiotojo, žmonės tam tikra prasme yra patys kalti, nes tikriausiai šunis pjauna ne vilkai, nes šie vengia žmogaus kaimynystės ir bijo šviesos, o vadinamieji hibridai, t. y. vilko ir šuns mišrūnai.
„Kadaise pilna buvo benamių šunų, kurie bastėsi po apylinkes ir miškus. Galbūt jie susikryžmino su savo laukiniais broliais, ir šiandien skiname žmogaus apsileidimo vaisius“, – apibendrino medžiotojų būrelio vadovas.
Nespėjo atsidėkoti
90-metė Marija Kabelska, buvusi Nemenčinės seniūnijos Rėžių kaimo gyventoja, prisiminė, kad jos jaunystės laikais vilkų buvo daug. Prisimena, kaip vilkas pasikasė po tvartu ir sudraskė ėringą avį. Prisišveitęs vietoj užmigo. Brolis Antoni rado jį saldžiai miegantį ir norėjo „atsidėkoti“ už vizitą pačiupęs tvarte buvusias šakes. Nespėjo. Vilkas pajuto grėsmę, šoko šalia užklupusio vyro, ir šis tiek jį tematė.
Pasakojo taip pat, kaip du plėšrūnai puolė virve pririštą įspūdingo dydžio veislinę kiaulę. Prišokdavo prie jos tai iš vienos, tai iš kitos pusės ir akimirksniu atšokdavo, kai ši atbaidydavo juos snukiu. Būtų ją tikriausiai nukankinę, jei viso to nebūtų pastebėję vyrai, šie čiupo šakes ir kultuvus ir atbaidė užpuolikus.
Koncertas vilkams
Anais laikais pasakojimai apie susitikimus su vilkais nebuvo retenybė. Pasakota, pavyzdžiui, apie vieną kaimo muzikantą, kuris vėlų vakarą grįždamas iš vakaronės susidūrė su dviem vilkais. Šie iššiepė dantis, o jis čiupo už armonikos ir pradėjo groti. Išgirdę muziką išsigandę gyvūnai nušokdavo per keliasdešimt metrų, tačiau kai tik muzikantas norėjo pailsėti, pavojingai prie jo priartėdavo. Nelaimėlis ir vėl turėjo spausti mygtukus ir traukti dumples, o daryti tai nebuvo lengva, nes viskas vyko žiemą esant stipriam šalčiui. Ir nors pirštai jam sužvarbo, pasiekė kaimą, o vilkai, pamatę pirmus namų kontūrus, sustaugė atsisveikindami, o gal dėkodami ar liūdėdami, ir dingo nakties migloje.
Pasakojo žmonės ir apie moterį, kuri migdė vaiką. Šis buvo kaprizingas ir verkė. Staiga už mažos kaimo trobos langelio išgirdo graudų staugimą. Motina apsisuko žvelgdama į langą ir apimta siaubo pamatė už stiklo pilką staugiančio vilko snukį.
Romanų herojai
Tikriausiai tai buvo vilkė. Jau seniai žinoma, kad motiniškas šių gyvūnų instinktas labai stiprus. Prisiminkime Mauglį iš anglų rašytojo, Nobelio literatūros premijos laureato Rudyardo Kiplingo. „Džiunglių knygos“. Yra žinomi atvejai, kai laukiniai padarai, tarp jų ir vilkai, „auklėjo“ vaikus. Kadaise esu skaitęs apie dvi mergaites – Amalą ir Kamalą – kurios išaugo tarp vilkų. Vaikščiodavo keturiomis, valgė žalią mėsą, staugė kaip jų laukiniai tėvai ir grėsmingai šiepė dantis. Bandymai civilizuoti jas buvo nesėkmingi. Merginos draskė nuo savęs rūbus, nepavyko išmokyti jų kalbėti ir netrukus abi mirė.
Vilkai – laisvi, negailestingi, drąsūs, ištvermingi, gudrūs ir kartais kerštingi gyvūnai žavėjo daugelį rašytojų, ir buvo tokių žinomų rašytojų kaip Džekas Londonas, Džeimsas Oliveris Kurvudas ar Čingizas Aitmatovas romanų herojai.
***
Vilkų populiacija Lietuvoje nėra didelė. Kasmet, jei yra sniego, vyksta jų skaičiavimas. Šiemet šių gyvūnų apskaita turėjo vykti vasario 7 ir 10 dienomis. Preliminariais duomenimis, šalyje suskaičiuoti 292 vilkai ir 97 lūšys.
2013 m. jų suskaičiuoti 203. Daugiausia pilkųjų plėšrūnų buvo Vilniaus apskrityje - 81, Panevėžio ir Telšių apskrityse - po 33 ir Alytaus apskrityje - 32.
Zygmunt Ždanovič
Vilniaus krašto savaitraštis