Garbingos 100 metų sukakties sulaukusi Leonarda Subotovič gimė 1921 m. balandžio 17 d. Dūkštų seniūnijoje Rusėnų kaime. Praėjus kelioms dienoms po gimimo, balandžio 21 d., mažajai Leonardai Dūkštų Šv. Onos bažnyčioje krikšto metu suteiktas Leonoros vardas.

Jubiliatės tėvai Vladislav ir Uršulė Kurovskiai Rusėnų kaime turėjo savo ūkį. Leonarda prisimena, kaip norėdama padėti tėvams ūkyje, nuo pat vaikystės sunkiai dirbo. Kartu su pusbroliu Juliumi Kurovskiu ganė karves. „Vaikai iš Moliūnų kaimo, besiribojančio su Rusėnais, savo karvių bandą ganė į Rusėnų laukus ir kol karvės ganėsi bandoje mes – vaikai, sugalvodavome įvairiausių nuotykių“, – savo vaikystės prisiminimais dalijosi jubiliatė.

Leonarda turėjo tris brolius ir vieną sesę Aną, kuri mirė būdama maža. Tuo tarpu broliai 1946 m. išvyko gyventi į Lenkiją. Vyriausias brolis Vincentas apsigyveno prie Vengoževo miesto, jaunesni – Michal ir Liudvik – apsigyveno Bartošo ir Kętrzyno kaimuose.

1943 m. Leonarda Kurovska (mergautinė pavardė) ištekėjo už Bronislavo Subotovič iš šalia esančio Dūkštų kaimo. Jaunavedžiai apsigyveno kartu su vyro šeima, jo tėvų namuose. Leonarda kartu su vyru susilaukė trijų vaikų: Mečislavo, Stanislavo ir duktės Halinos.

Leonarda pokario metus prisimena ne tik kaip itin sunkius laikus, bet ir kaip laiką, kupiną šeimyninės laimės ir meilės, taip pat kaimyniško gerumo ir draugystės. Šimtametė visuomet buvo mylima ir gerbiama draugų ir kaimynų, mylinti ir rūpestinga mama ir žmona.

Leonarda yra įsitikinusi, kad svarbiausia yra darbas ir šeima. Ji dirbo kolchoze. Kartu su vyru taip pat jie tvarkė bei laikė savo ūkį, augino avis. Leonarda pati kirpdavo avis ir vežė vilną į Vievį (Elektrėnų savivaldybė). Vėliau ant verpimo rato ji suko siūlus ir mezgė šiltas kumštines pirštines, kojines, liemenes bei megztinius visai šeimai.

Šiandien garbingą jubiliejų mininčią senjorę savo meile ir pagarba gaubia gausus anūkų ir provaikaičių būrys. Ponia Leonarda turi 7 anūkus, 9 proanūkius ir 2 proproanūkius.

Būdama jaunesnio amžiaus, jubiliatė mėgo su anūkais pievose rinkti čiobrelius ir jonažoles, kartu džiovinti ir gaminti vaistažolių arbatas.

Šiuo metu senole rūpinasi sūnus Mečislovas kartu su žmona Irena.

Paklausta, kokia jos ilgaamžiškumo paslaptis, Leonarda įsitikinusi – stiprybė, charakteris ir nuoširdi kasdienė malda. „Valia Dievo, ne žmonių rankose, tad kaip Dievas duos, taip ir bus“, – mano 100-ąjį jubiliejų mininti jubiliatė.

100-ojo jubiliejaus proga linkime geros sveikatos, artimųjų meilės ir kasdienių džiaugsmų!

Parengta remiantis vrsa.lt