Toks limitas nustatytas, remiantis vilkų populiacijos būklės stebėsenos duomenimis, atsižvelgus į mokslininkų atliktų tyrimų rezultatus ir rekomendacijas, įvertinus, kad Lietuvoje yra ne mažiau kaip 54 vilkų šeimos, ir siekiant šalyje išlaikyti tinkamą šių svarbių miško ekosistemoms gyvūnų populiacijos lygį.
Vilkas yra saugoma rūšis ES ir daugelyje kitų valstybių. Pagal tarptautinius įsipareigojimus Lietuva privalo užtikrinti palankią šios rūšies apsaugos būklę, todėl vilkų medžioklė ribojama nustatant ne tik leistiną medžioklės terminą, bet ir sumedžiojimo limitą. Lietuvoje vilkų medžioklės sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus jų sumedžiojimo limitą, sezonas nutraukiamas anksčiau.
Aplinkos ministerija neatsižvelgė į gautus siūlymus vilkų medžioklės nelimituoti. Mat tokiu atveju vilkų populiacijai kiltų grėsmė gerokai sumažėti, ir tai neigiamai atsilieptų jos ilgalaikiam išlikimui.
Reguliuoti vilkų populiaciją, kaip sako Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius, reikia apdairiai, nes šie žvėrys atlieka labai svarbų vaidmenį ekosistemoje. Naikindami lapes, mangutus ir kitus smulkesnius plėšrūnus, jie padeda išsaugoti nykstančias, ant žemės perinčių paukščių rūšis – kurtinius, tetervinus, jerubes. Tyrimai parodė, kad du kartus padaugėjus vilkų, vidutinio dydžio plėšrūnų gausa sumažėja keturis kartus.
Vilkai turėtų prisidėti ir stabdant elninių žvėrių populiacijos augimą. Ji pastaraisiais metais šalyje pagausėjo kelis kartus. Elniniai žvėrys kasmet pažeidžia daugiau kaip 2 tūkst. ha valstybinių miškų. Tvoros, repelentai ir kitos priemonės miško želdiniams nuo jų apsaugoti Valstybinių miškų urėdijai kasmet kainuoja apie 2 mln. eurų. Vilkai sumažina elninių daromą žalą miškui, nes pagrindinę jų maisto raciono dalį sudaro kanopiniai žvėrys.
