Mokytojo profesija – sudėtingas ir visa gyvenimą trunkantis darbas. Šiuo metu Lietuvos mokyklose ypač trūksta jaunų mokytojų. Jie yra drąsūs ir nebijo jiems gyvenimo mestų iššūkių. Vienas iš tokių – Vilniaus Balsių progimnazijos geografijos mokytojas Mantas Karanauskas. Jis Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) geografijos bakalauro ir magistro studijų absolventas.

Savivaldai jaučiant atsakomybę už tai, kad Kauno moksleiviams turi būti užtikrintas visavertis, kokybiškas ugdymas ir kad vaikai gautų kokybišką išsilavinimą, tenka konstatuoti, jog kol kas ne visos miesto savivaldybei pavaldžios mokyklos pajėgia tai užtikrinti. Vyriausybės patvirtintos taisyklės numato, kad tokiais atvejais permainos neišvengiamos, todėl savivaldybėje suplanuotas mokyklų reorganizavimas.

Mašiną vairavęs ir mirtinai sužalojęs sugedusios mašinos vairuotoją bei iš avarijos vietos pasišalinęs Kamajų Antano Strazdo gimnazijos direktorius Augutis Tymukas ir Rokiškio rajono Juozo Oto Širvydo pagrindinės mokyklos direktorius Eimutis Mališauskas ketvirtadienį atleisti iš pareigų. Prašymus išeiti iš darbo jie parašė patys, nors A.Tymukas ir delsė tai padaryti, teisindamasis esąs nekaltas.

Sostinės savivaldybė per artimiausius kelerius metus statys net 5 naujas mokyklas ar jų priestatus Vilniuje. Apie 3 tūkst. naujų vietų moksleiviams atsiras tuose rajonuose, kuriuose labiausiai reikia naujų mokyklų – Pilaitėje, Verkiuose, Pašilaičiuose, Pavilnyje ir Žirmūnuose. Tai istorinis įvykis Vilniuje per visą atkurtą Nepriklausomybės laikotarpį, nes per pastaruosius beveik tris dešimtmečius Vilniuje iškilo viena nauja mokykla (Balsiuose).

Lapkričio 24–25 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyks 7-oji švietimo inovacijų paroda „Mokykla“. Parodą lapkričio 24 d. 10.30 val. atidarys Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Jungtinėse Amerikos Valstijose vykdyta mokytojų apklausa atskleidė, kad 82 procentai jų socialinį tinklą „Facebook“ per savaitę bent kartą naudoja savo asmeniniams tikslams. Tuo tarpu kalbant apie profesinį gyvenimą, šis skaičius yra bene dvigubai mažesnis – vos 44 procentai. Specialistų teigimu, pedagogai nors ir pamažu, tačiau jau pradeda pripažinti socialinius tinklus, kurie ypač praverčia organizuojant mokymosi procesą ir bendraujant su vaikais.

Suomijos švietimo sistema yra dažnai pateikiama kaip pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiekviena valstybė. Čia nėra jokios prievartos, griežtų taisyklių, daugybės namų darbų ir nuo ryto iki vakaro trunkančių pamokų. Nepaisant to, šios šalies mokiniai, kurie ugdomi principu „mažiau yra daugiau“, rodo vienus geriausių mokymosi rezultatų pasaulyje.

Pozityvaus ugdymo instituto įkūrėja, Lietuvos socialinio emocinio ugdymo asociacijos prezidentė Irma Liubertienė sako, kad sprendžiant mokyklose klestinčią patyčių problemą, pastangas reikia nukreipti ne tik į vaikus, bet ir į pedagogus. Moters teigimu, tyrimai rodo, jog patyčias Lietuvoje patiria kas antras mokinys, o tarp besityčiojančių – net kas trečias mokytojas. Anot I. Liubertienės, stabdyti klestinčias patyčias gali emocinio intelekto ugdymas.

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas (ŠMK) trečiadienį aptarė planus ankstinti privalomą vaikų ugdymą: siūloma, kad į pirmąją klasę šešiamečiai eitų 2020 metais, o priešmokyklinis ugdymas penkiamečiams būtų privalomas jau nuo 2019-ųjų. Šiuo metu priešmokyklinis ugdymas privalomas šešerių metų amžiaus vaikams.

Vilniuje plečiamas katalikiškų mokyklų ir darželių tinklas. Vilniaus arkivyskupija Pašilaičiuose statys katalikišką progimnaziją ir ikimokyklinio ugdymo įstaigą, tariamasi dėl poreikius atitinkančios ugdymo įstaigos Pilaitės mikrorajone.