Šiemet Mokslo ir žinių diena – rugsėjo 1-oji – bus šeštadienį. Kaip informavo Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), mokslo metų pradžios šventė nukeliama į artimiausią darbo dieną – rugsėjo 3-ąją, pirmadienį. Tačiau, kaip skelbia ŠMM, susitarusios mokyklos bendruomenėje ir suderinusios su savivaldybe ar kitais mokyklos savininkais, mokslo metų pradžios šventę mokyklos gali surengti ir šeštadienį, rugsėjo 1-ąją.

Vyriausybė patvirtino mokyklų finansavimo metodiką, kuri užtikrins adekvatų, mokyklų reikmes atitinkantį lėšų skyrimą ir sukurs prielaidas ugdymo kokybei didinti. Nuo rugsėjo 1 d. dalis ugdymo lėšų mokykloms bus skiriamos pagal klasių skaičių bei dydį ir tik dalis – pagal vienam mokiniui nustatytas lėšų normas, informuoja ŠMM.

Šiandienos demografinė situacija ir aukštojo mokslo permainos diktuoja naujas tendencijas: visoje šalyje stebimas aukštųjų mokyklų dėstytojų poreikio mažėjimas, o mokyklose – kvalifikuotų specialistų stygius. Kaunas turi sprendimą, kuris padės spręsti abi problemas. Universitetų dėstytojams siūloma persikvalifikuoti į mokytojus ir siekti mokyklų vadovų pareigų. Tai reikštų didesnį uždarbį ir galimybę vertingai perteikti savo patirtį bei žinias, o mokiniams užtikrintų turiningesnį ir rezultatyvesnį mokymosi procesą.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo bei Švietimo įstatymų pataisas, kuriomis įteisinama nauja pedagogų darbo apmokėjimo sistema bei mokyklų finansavimo tvarka.

Seimas penktadienį savo pritarimu uždegė žalią šviesą naujam mokyklų finansavimo modeliui – bazinių ugdymo reikmių finansavimui, kai lėšos skiriamos ne tik mokiniams, bet ir klasėms, praneša Švietimo ir mokslo ministerija. Nuo rugsėjo 1 d. dalis ugdymo lėšų mokykloms bus skiriamos pagal klasių skaičių bei dydį ir tik dalis – pagal vienam mokiniui nustatytas lėšų normas.

Šiuo metu Kauno mieste veikia per dvi dešimtis gimnazijų ir beveik tiek pat progimnazijų. Jau dabar kai kuriose iš jų greta valstybinės lietuvių kalbos ugdymas vyksta anglų, vokiečių, prancūzų kalbomis. Artimiausiu metu tokių švietimo įstaigų gretos plėsis – J. Jablonskio gimnazija ir J. Dobkevičiaus progimnazija pradeda pasirengimą Tarptautinio bakalaureato programai.

Švietimo ir mokslo ministerija žada parengti naujas rekomendacijas, kaip mokykloms geriau išnaudoti ilgėjančius mokslo metus.

Šiais mokslo metais mokiniams ugdymo procesas truks kiek ilgiau - išskyrus pradinių klasių mokinius ir abiturientus, visos kitos klasės vasaros atostogų išsiskirstys birželio 15 dieną. Mokyklos ir savivaldybės pačios galėjo nuspręsti, kaip prasmingai panaudos ir išdėlios pailgintas mokslo metų dienas.

Gegužės 28 ir 29 dienomis bendrojo ugdymo mokyklų visi dešimtos (gimnazijų antros) klasės mokiniai dalyvauja lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo dalyse raštu, praneša NEC.

Mokyklos, kuriose visi vieni kitus vadina vardais, mokiniai, kuriantys mokyklos strategiją, mokyklų bendruomenės, kurios remiasi pasitikėjimu, o ne drausminimu ir klusnumu – tai pavyzdžiai ne vien iš Skandinavijos, bet ir iš Lietuvos švietimo įstaigų. Šių įkvepiančių istorijų klausėsi ketvirtadienį Vilniuje įvykusios konferencijos „Socialinis ir emocinis ugdymas Lietuvoje: mokytojai, vaikai, tėvai“, dalyviai.