Suteikdamas žodį Popiežiui, jį pakvietęs Europos Parlamento pirmininkas Martin Schulz teigė, jog ES ir Katalikų bažnyčia turi „bendrus tikslus skatinti toleranciją, pagarbą, lygybę, solidarumą ir taiką“, todėl svarbu bendradarbiauti tam, kad susigrąžintume prarastą žmonių pasitikėjimą.

Savo kalboje Popiežius Pranciškus sakė norintis „perduoti vilties ir padrąsinimo žinią visiems Europos piliečiams“. Jis priminė, kad žmogaus orumas, o ne tik pilietiškumas ar ekonominiai interesai, buvo esminė vertybė, vardan kurios po Antrojo pasaulinio karo Europa buvo pradėta vienyti. Kalbėtojas apgailestavo, kad šiandien „pernelyg dažnai žmogus laikomas objektu, kurio pradėjimas, sandara ir naudingumas gali būti programuojami, o vėliau, kai jis tampa nebenaudingas, juo atsikratoma dėl jo silpnumo, ligos ar senyvo amžiaus“.

Popiežius gyrė ES įsipareigojimą  skatinti pagarbą žmogaus teisėms ES viduje ir už jos ribų. Vis dėlto dažnai, kalbant apie žmogaus teises, pamirštamos jo pareigos visuomenei, pažymėjo EP svečias. Jis ragino kurti tokią žmogaus teisių kultūrą, kuri susietų asmeninį aspektą su visuomenės gerove. „Kuo daugiau galių žmonės įgyja, tuo didesnė yra jų asmeninė ir kolektyvinė atsakomybė“, – pridūrė pontifikas.

Kalbėtojas apgailestavo dėl stiprėjančio nepasitikėjimo Europa ir jos institucijomis, kurios dažnai suvokiamos kaip nejautrios žmogui, nebevaisingos ir negyvybingos. „Didžiosios idėjos, kadaise įkvėpusios Europą, atrodo atgyvenusios ir nebepatrauklios, nes jas pakeitė biurokratiniai institucijų formalumai“, – pridūrė Popiežius Pranciškus. Pasak jo, Europa, pamirštanti savo dvasinį pradą, „rizikuoja prarasti savo sielą“, o „idėjų vakuumas“ šiandieniniame Vakarų pasaulyje skatina ekstremizmą. EP svečias pridūrė, jog Šventasis Sostas ir Katalikų bažnyčia pasirengę plėtoti dialogą su ES institucijomis šiais klausimais.

Katalikų bažnyčios vadovas ragino Europos Sąjungą skirti daugiau dėmesio šeimai, dvasiniam švietimui, žmogaus  orumui darbe, aplinkosaugai, kovai su maisto švaistymu bei imigracijos problemoms. „Negalime leisti, kad Viduržemio jūra taptu didžiulėmis kapinėmis“, – pažymėjo Popiežius Pranciškus. Baigdamas savo kalbą, jis paragino kurti tokią Europą, kuri visų pirma remtųsi ne ekonomika, o žmogaus orumu ir prigimtinėmis vertybėmis.