Pensijų kaupimas: ką reikia žinoti?

2022-05-05, 14:06
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)
Pensijų kaupimas: ką reikia žinoti? pixabay.com asociatyvi nuotr.

Iš viso šių metų pradžioje pranešimus apie įtraukimą į pensijų kaupimą arba sustabdytų pensijų kaupimo įmokų atnaujinimą gavo beveik 264 tūkst. gyventojų. Daugiau nei pusė, tai yra 157,5 tūkst., jau perskaitė pranešimus savo asmeninėse paskyrose www.sodra.lt/gyventojui.

Apsispręsti dėl kaupimo galima iki birželio 30 d. Jei iki to laiko pranešimų gavėjai nieko nedarys, tuomet nuo 2022 m. liepos 1 d. pradės kaupti antroje pakopoje.

Šiemet pranešimus iš „Sodros“ gavo ir tie, kurie anksčiau dalyvavo pensijų kaupime, tačiau 2019 metais sustabdė įmokų pervedimą. Tokių žmonių yra beveik 175 tūkstančiai.

Pagrindinis senjorų pragyvenimo šaltinis

Pensijos yra pagrindinis, o neretai ir vienintelis, vyresnio amžiaus žmonių pragyvenimo šaltinis. Lietuvoje pagrindines garantijas vyresnio amžiaus žmonėms teikia socialinio draudimo pensijų sistema. Deja, prastėjanti demografinė situacija ir ilgėjanti gyvenimo trukmė skatina ieškoti papildomų šaltinių būsimoms pensijoms finansuoti. Tai visos senosios Europos problema, todėl visos Europos valstybės sukūrė ar kuria papildomus pensijų finansavimo mechanizmus ir ragina gyventojus jais naudotis.

Šalia klasikinių socialiniu draudimu grindžiamų sistemų egzistuoja ir darbdavių ar valstybės iniciatyva įsteigtos pensijų sistemos, pavyzdžiui, II pakopos pensijų kaupimas, bei vien asmens lėšomis finansuojamas savanoriškas pensijų kaupimas. Visos šios sistemos viena kitą papildo ir yra svarbios užtikrinant pajamas senatvėje.

Pensijos – ilgalaikis, tęstinis procesas

Visas pensijų sistemas jungia tas pats principas: per visą savo darbingą amžių žmogus moka įmokas, kad sukakęs senatvės pensijos amžių už šias įmokas gautų pensiją. Įmokų mokėjimo trukmė ir jų dydis lemia ir teisę gauti išmoką ateityje, ir būsimos pensijos dydį.

Socialinio draudimo sistemoje pensijų įmokų mokėjimo laikas – tai stažas, suteikiantis teisę gauti pensiją. Kuo daugiau stažo įgyja žmogus ir kuo daugiau įmokų sumoka per visą gyvenimą, tuo jo pensija yra didesnė. Socialinio draudimo sistema yra privaloma. Kiekvienas dirbantysis nuo pirmos iki paskutinės savo darbo dienos privalo mokėti nustatyto dydžio įmokas nuo savo darbo užmokesčio. Kiekvienam asmeniui, mokėjusiam įmokas bent 15 metų (toks stažas suteikia teisę gauti pensiją) valstybė iš bendrųjų mokesčių papildomai skiria bendrąją pensijos dalį.

Pensijų kaupimo sistemai galioja tos pačios taisyklės. Tam, kad žmogus sukauptų tokią sumą, kurios pakaktų mokėti jam pensinio pobūdžio išmoką, kaupimas turi tęstis ilgai ir sistemingai. Kaip ir socialinio draudimo pensijos atveju, svarbi ne tik įmokų mokėjimo trukmė, bet ir jų dydis.

Statistiniai duomenys rodo, kad vidutiniškai senatvės pensijos amžiaus sulaukęs gyventojas gyvena dar apie 19 metų. Taigi, papildomos pensijos tikslams svarbu sukaupti tokią sumą, kad jos užtektų dar 19 metų kas mėnesį mokamos išmokoms.

Sukuriant papildomo pensijų kaupimo mechanizmą, nuo pat pradžių įstatyme buvo nustatytos tokios taisyklės, kurios užtikrintų dalyvavimo nepertraukiamumą ir sukauptų lėšų išmokėjimą periodiškai. Kitaip tariant, įstatymas nustatė tokias taisykles, kad pensijų kaupimas atitiktų pensijų sistemos tikslą ir paskirtį, o ne būtų tiesiog dar viena asmeninio taupymo alternatyva.

Įtraukimas į pensijų kaupimą Lietuvoje pradėjo veikti 2019 metais. Jo atsiradimą paskatino keletas priežasčių. Pagrindinė priežastis – būtinybė skatinti gyventojus labiau galvoti apie savo ateities pensiją ir labiau prisidėti prie savo būsimos pensijos valstybei padedant.

Į pensijų kaupimą įtraukiami dalyviai, kurie savo valios neišreiškia, konkrečiai pensijų kaupimo bendrovei priskiriami atsitiktine tvarka – visoms bendrovėms po lygiai. Tačiau kaupimo bendrovę galima laisvai keisti ir iki kaupimo pradžios, ir jau pradėjus dalyvauti pensijų kaupime.

Nuo 2019 m. pensijų kaupimo bendrovės įstatymu buvo įpareigotos savo valdomus pensijų fondus pertvarkyti pagal gyvenimo ciklo modelį. Tai reiškia, kad visos pensijų kaupimo bendrovės įsteigė vadinamuosius „tikslinės datos“ pensijų fondus ir į juos perkėlė visus pensijų kaupimo dalyvius. Šių pensijų fondų investavimo strategijos sudėliotos taip, kad jaunesniems dalyviams skirti fondai valdomi aktyviai, kad uždirbtų kuo didesnes grąžas, o vyresniems dalyviams skirti pensijų fondai labiau orientuoti į per gyvenimą sukaupto turto išsaugojimą – čia dalyvių pinigai investuojami į mažiau rizikingas turto klases.

Kaip mokamos išmokos?

Valstybė, prisidėdama prie asmeninio kaupimo skatinamąja įmoka, nustato ir pensijų tikslus atitinkančią išmokų mokėjimo tvarką. Todėl ir vienkartinių išmokų mokėjimo galimybės yra labai ribotos, o pagrindinis sukauptų lėšų išmokėjimo būdas – periodiniai mokėjimai, t. y. periodinės pensijų išmokos arba pensijų anuitetas.

Kai dalyvis yra sukaupęs 10 tūkst. eurų ir daugiau, norėdamas gauti išmoką, jis įsigyja pensijų anuitetą. Pensijų anuitetas jam bus mokamas tol, kol jis gyvens. Taigi, jeigu statistika sako, kad nuo pensinio amžiaus vidutiniškai žmogus gyvena dar apie 19 metų (t. y. vidutiniškai iki 84-85-ojo gimtadienio), o konkretus pensininkas Jurgis, gaunantis pensijų anuitetą, ką tik atšventė 100 metų jubiliejų, pensijų anuitetą jis ir toliau gaus, nors jo kadaise sukaupti pinigai jau seniai pasibaigė.

Įstatyme nustatyti kelių rūšių pensijų anuitetai. Sau tinkamiausią pensijų anuiteto rūšį kiekvienas asmuo pasirenka pats. Pagrindinis kriterijus, dėl kuriuo turi apsispręsti žmogus – ar jam svarbus mokamo anuiteto paveldėjimas. Jei paveldėjimas nėra svarbus, asmeniui siūlytina rinktis standartinį pensijų anuitetą. Jei pensijų anuiteto gavėjui svarbu, kad po jo mirties paveldėtojai turėtų galimybę paveldėti pensijų anuitetą, tuomet jam reikėtų apsispręsti už standartinį pensijų anuitetą su garantuojamu laikotarpiu arba už atidėtąjį pensijų anuitetą. Apsispręsti pagelbės internete esanti Pensijų anuitetų skaičiuoklė.

Kai žmogus yra sukaupęs daugiau kaip 5 tūkst. eurų, bet mažiau kaip 10 tūkst. eurų, sukauptos lėšos jam išmokamos periodinėmis išmokomis. Tai reiškia, kad jo sukaupta suma nuo kreipimosi dėl jos mokėjimo dienos iki 85 metų sukakties bus paskirstyta į tiek mėnesių, kiek liko iki 85-ojo gimtadienio. Kas mėnesį asmeniui išmokama suma gali svyruoti, priklausomai nuo to, kaip keičiasi pensijų fondo vieneto vertė.

Vienkartinę išmoką iš pensijų fondo žmogus gali gauti dviem atvejais: kai jo sukaupta pensijų fonde sukaupta suma yra mažesnė kaip 5 tūkst. eurų arba kai ji didesnė kaip 60 tūkst. eurų (tik dalį, viršijančią 60 tūkst. eurų ribą).

Kada ir kur kreiptis dėl išmokos?

Asmuo dėl išmokų iš pensijų fondo gali kreiptis nuo senatvės pensijos amžiaus sukakties arba tada, kai jam paskiriama išankstinė senatvės pensija. Gali kreiptis ir bet kada vėliau. Ir periodinės pensijų išmokos, ir pensijų anuiteto dydis priklauso nuo to, kiek laiko išmoka bus mokama. Tai reiškia, kad jei žmogus dėl išmokų kreipiasi vėliau, jo išmoka bus didesnė.

Periodines pensijų išmokas moka pensijų kaupimo bendrovės, o pensijų anuitetus moka „Sodra“ iš atskiro pensijų anuitetų biudžeto. Pensijų anuitetų fondo lėšos gali būti naudojamos tik pensijų anuitetams mokėti. Siekiant maksimalios naudos pensijų anuitetų gavėjams, šios lėšos investuojamos.

Ką dar reikėtų žinoti apie pensijų kaupimą?

Pensijų kaupimo dalyvis įmokas į pensijų fondą moka tik tada, kai dirba ir moka privalomas socialinio draudimo įmokas. Tais laikotarpiais, kas asmuo nedirba, gauna netekto darbingumo pensiją arba socialinio draudimo ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, nedarbo išmokas, įmokų į pensijų fondą mokėti nereikia. Pensijų kaupimo dalyviai gali pasiimti iki 12 mėn. pensijų įmokų „atostogas“.

Kai pensijų kaupimo dalyvis augina vaiką iki 3 metų ir gauna motinystės, tėvystės arba vaiko priežiūros išmoką (arba draudžiamas valstybės lėšomis), į vieno iš tėvų pensijų fondą pervedamos įmokos iš valstybės biudžeto.

Skatinamosios pensijų įmokos dydis 2022 metais – 21,59 Eur (mokantiems 3 proc.) ir 17,28 Eur (mokantiems palaipsniui didėjančią įmoką).
Pensijų fonde esančios lėšos yra paveldimos.

socmin.lt

Komentuoti

 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24