Pasieniečių darbo ypatumai: nuo sienų kontrolės užtikrinimo iki žmonių informavimo

2020-10-09, 11:18
Įvertinkite šį įrašą
(1 balsas)
Pasieniečių darbo ypatumai: nuo sienų kontrolės užtikrinimo iki žmonių informavimo fot. shutterstock

Kovo mėnesį Lietuvą pasiekusi pandemija ne tik sukėlė visuotiną grėsmę žmonių sveikatai – ji pakeitė ir daugelio kasdienybę, kelionių planus. Laisvas keliavimas po pasaulį buvo sustabdytas, o keliukai, kuriais kasdien buvo kertama siena su kaimyninėmis šalimis – netikėtai uždaryti. Ir, nors vasarą buvo bandoma grįžti į įprastas vėžes, dėl augančio koronaviruso susirgimų skaičiaus paveiktų šalių sąrašas vėl ilgėja.

Neilgai trukus, po ekstremaliosios situacijos paskelbimo šalyje, kovo 14 dieną Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė savo įsakymu įvedė laikiną sienų kontrolę, dėl to buvo pradėti vykdyti atvykstančių į Lietuvą asmenų patikrinimai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir oro uostų pasienio kontrolės punktuose.

Daugiausia klausimų gyventojams kilo dėl Valstybės sienos kontrolės prie kaimyninių Lenkijos ir Latvijos respublikų. Siekiant suvaldyti šalyje plitusio koronaviruso padarinius, buvo ribojamas sienos kirtimas, o tai buvo neįprasta situacija, nes keliavimas be suvaržymų į Šengeno zonai priklausančias kaimynines šalis buvo sustabdytas.

Gyventojai, kurie į darbus važinėdavo Latvijoje ar Lenkijoje be jokios kontrolės, buvo pradėti stabdyti pasieniečių ir nepraleidžiami pro sieną. Vis dėlto, sienų kirtimo klausimui buvo taikomos tam tikros išimtys. „Karantino metu nebuvo apribotas prekių judėjimas per valstybės sieną. Pagrindinė užduotis buvo pasirūpinti žmonių saugumu“, – sako Rita Tamašunienė.

Todėl buvo ne tik priimami įstatyminiai reguliavimai, bet ir užtikrinamas jų vykdymas. Tam į pagalba buvo pasitelkta Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Pasikeitęs pasienio su kaimyninėmis šalimis kirtimas – kantrybės reikalavęs procesas

Lietuvoje įvedus laikiną sienų kontrolę, didžiausios pajėgos buvo sutelkiamos prie Latvijos ir Lenkijos sienos. Ten dirbo pasieniečiai ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro darbuotojai, kurie tikrino atvykstančius žmones: atliko ne tik pasų patikros procedūras, bet ir matuodavo temperatūrą, aiškindavosi atvykimo tikslus.

Kadangi tarp Lietuvos ir Latvijos driekiasi beveik 600 kilometrų ilgio siena, norint įvažiuoti į šalį, tai galima padaryti per gausybę skirtingų kelių. Todėl sienos su kaimyne kirtimas buvo viena iš sričių, kur pasieniečiams reikėjo sutelkti ne tik dideles pajėgas, bet ir perorganizuoti sienų kontrolės infrastruktūrą.

„Žmonės galėjo laisvai judėti ir tos sienos tarp Lietuvos ir Latvijos visai nejautė, bet staiga vieną dieną prireikė padaryti taip, kad visi būtų stabdomi ir tikrinami. Tam buvo pastatomi kilnojami nameliai, jie aprūpinami ryšio priemonėmis, šalia statomi ženklai, barjerai. Labai greitai reikėjo sukurti laikiną infrastruktūrą, kad būtų galima tą sieną kontroliuoti. Kai kurie Latvijos keliukai buvo tiesiog fiziškai užtverti“, – apie pokyčius sienų kontrolėje pasakoja VSAT Prevencijos skyriaus viršininkas Giedrius Mišutis. 
   
VSAT Prevencijos skyriaus viršininkas sako, kad tokios naujovės gyventojams buvo labai neįprastos, todėl pasieniečiai dažnu atveju tapdavo tarpininkais ir tais žmonėmis, kurie turėdavo atlaikyti pasipiktinimų bangą: „Buvo labai daug situacijų, kai pasieniečiams teko ir savo pareigą vykdyti, ir tapti tam tikrais nepasitenkinimo laidininkais. Būdavo – atvyksta žmogus susiplanavęs kelionę, tačiau jau įsigaliojo nauja tvarka. Tuomet tekdavo viską paaiškinti, kodėl tas žmogus neišleidžiamas.“

Siekiant užtikrinti kontrolę, buvo dirbama dieną ir naktį, todėl pasieniečiams į pagalbą atskubėjo ir kitos įstaigos, kaip Lietuvos policija, kariškiai. Tokia priežiūra buvo būtina, nes kai kurie žmonės dėl nežinojimo, kiti – piktavališkai, bandydavo kirsti sieną. Pasak G. Mišučio, sulaikymo atvejų, kai gyventojai nesilaikė reikalavimų, buvo ne vienas, tačiau situacija buvo kontroliuojama ir darbas iš pasieniečių pusės vyko sklandžiai.

Išmoktos pamokos ir sukaupta bendradarbiavimo su kaimynėmis patirtis

Nors, G. Mišučio teigimu, sienos kirtimas buvo gana sėkmingai kontroliuojamas, pasitaikė ir tam tikrų iššūkių, kaip, pavyzdžiui, pasienio su Lenkija problema, kai praėjus kelioms dienoms po sprendimo dėl sienų kontrolės su kaimyninėmis šalimis, nusidriekė vilkikų eilės.

„Infrastruktūros nėra, eiles reguliuoti reikia, kelias siauras, kažkokie prasilenkimai neįmanomi. Kol pasieniečiai tikrino dokumentus, Lenkija tuo tarpu kelias juostas vilkikų praleisdavo. Dėl to sutriko pralaidumas, ėmė kauptis jų eilės. Po tokių įvykių atsiranda ne tik darbo, bet ir bendradarbiavimo su kitomis šalimis patirtis. Atsirado politinis lygmuo bendradarbiaujant su Lenkija visai kitokiose situacijose ir kai galioja kiti reikalavimai“, – pastebi G. Mišutis.

Nors šiuo metu vidaus sienų kontrolė vykdant atvykstančių į Lietuvą asmenų patikrinimus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir oro uostų pasienio kontrolės punktuose sustabdyta, Vidaus reikalų ministrės teigimu, ir toliau siekiama informuoti asmenis dėl izoliavimosi atvykus iš paveiktų valstybių. Atvykstantiems iš sąraše nurodytų valstybių izoliacija bus privaloma.

Šiuo metu į sąrašą įtrauktos ir kaimynės Estija ir Lenkija, tačiau dėl izoliacijos yra numatomos tam tikros išimtys. Pavyzdžiui, jei į Lietuvą dėl darbo, studijų, su žemės ūkio veikla ar sveikatos priežiūra susijusių reikalų atvyksta Lenkijos ir Estijos piliečiai bei teisėtai ten gyvenantys žmonėms, izoliacija nebus taikoma.

Tuo tarpu Latvija atidžiai stebi rodiklius Lietuvoje ir Estijoje. Tačiau, R. Tamašunienės teigimu, kol kas visos Baltijos šalys laikosi vienodos pozicijos ir sutaria, kad sienų kirtimas neturi būti sudėtingas.  Piliečiams neturėtų kilti sunkumų, juolab, kad Lietuvos ir Latvijos pasienyje dirba daug lietuvių ir latvių, o įvedus izoliaciją, jie negalėtų dirbti, tad nuostolių patirtų ir pačios įmonės.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba taip pat gavo patvirtinimą iš Latvijos kolegų, kad Lietuva dar lieka koronaviruso nepaveiktų valstybių sąraše. „Atidžiai stebėsime situaciją Lietuvoje – jeigu mūsų sergamumo rodikliai nepagerės, tarsimės ir toliau dėl išimčių vykstantiems į Latviją darbo, verslo ir mokslo tikslais“, – teigia vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.

Ir Vidaus reikalų ministerija, ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba ragina gyventojus prieš išvykstant pasidomėti naujausia informacija dėl paveiktų šalių sąrašo. „Net ir šiandien, kai jau bemaž visos tvarkos yra aiškios, vis tiek pasitaiko nežinojimo atvejų, bet esame pasiruošę konsultuoti, kokie reikalavimai galioja konkrečios kelionės atveju“, – sako G. Mišutis.

Vidaus reikalų ministerijos inf.

Komentuoti

 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24