Vyriausybės teikiamu Vietos savivaldos įstatymo projektu siūloma patikslinti savivaldybei priskirtą savarankiškąją funkciją vykdyti bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos priežiūrą ir kontrolę. Siūloma nustatyti, kad šią funkciją savivaldybės atlieka pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas pavyzdines taisykles.

Seimui priėmus tokias Vietos savivaldos įstatymo pataisas, Vyriausybės įgaliota institucija turės patvirtinti bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūros ir kontrolės pavyzdines taisykles.

Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme siūloma nustatyti, kad, įsteigus bendriją ir įregistravus ją Juridinių asmenų registre, šis faktas automatiškai įregistruojamas ir Nekilnojamojo turto registre. Šią nuostatą siūloma taikyti nuo 2015 m. sausio 1 d. steigiamoms bendrijoms.

Pagal projektą, iki šio įstatymo pakeitimo įsigaliojimo įsteigtų bendrijų pirmininkai per 3 mėnesius nuo įstatymo įsigaliojimo dienos turės kreiptis dėl bendrijos įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.

Šiuo metu įstatymas nenustato pareigos įregistravus bendriją Juridinių asmenų registre, įregistruoti ją Nekilnojamojo turto registre, nurodant pastato valdytoją.

"Dėl to savivaldybės neturi galimybės gauti informaciją apie pastato valdytoją. Tai apsunkina bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo procedūras, jeigu name nėra įsteigta bendrija ar nesudaryta jungtinės veiklos sutartis. Be to, dėl ribotos informacijos apie namo valdytoją sudėtinga vykdyti bendrojo naudojimo objektų valdytojų veiklos priežiūros ir kontrolės procedūras", - sako projekto rengėjai.

Seimui taip pat siūloma tiksliau apibrėžti bendrųjų pastato konstrukcijų ir pastato bendrojo naudojimo patalpų sąvokas.

"Šiuo metu tarp daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų kyla ginčų dėl balkonų, lodžijų ir terasų laikančiųjų konstrukcijų ir jų atitvarų išorinių (fasado) elementų, kurie pagal keičiamą įstatymą laikytini bendrojo naudojimo objektais, savalaikio remonto ir atnaujinimo bei su tuo susijusių išlaidų apmokėjimu. Dažniausiai problema kyla dėl to, kad dalis savininkų, kurių butuose nėra balkonų, lodžijų ar terasų, nesutinka apmokėti su šių objektų remontu susijusių išlaidų", - pažymi įstatymo pataisų rengėjai.

Todėl siūloma patikslinti bendrųjų pastato konstrukcijų sąvoką, siekiant užtikrinti namo konstruktyvo vientisumą, tinkamą priežiūrą ir naudojimo saugumą, nustatant, kad balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos ir jų atitvarų išoriniai elementai yra laikomi bendrosiomis pastato konstrukcijomis. Atitinkamai išlaidas už šių konstrukcijų priežiūrą ir savalaikį remontą proporcingai savo daliai bendrojoje nuosavybėje privalės apmokėti visi namo butų ir kitų patalpų savininkai.

Tuo tarpu butui ar kitai patalpai priskirto (individualaus naudojimo) balkono, lodžijos ar terasos vidaus remonto, apdailos ar įstiklinimo išlaidas savo lėšomis privalės apmokėti šio buto ar patalpos savininkas.

Įstatymų pataisas parengė Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamentas. Siūloma, kad jos įsigaliotų nuo 2014 m. liepos 1 d.