Ketvirtadienį kalbėdamas "Žinių radijui" Premjeras teigė manąs, kad pasaulio lyderiai dėl Sirijos turi ieškoti sprendimų, o Jungtinių Tautų Saugumo Taryba turėtų kuo greičiau šį klausimą svarstyti ir priimti galutinį sprendimą, nes, pasak A. Butkevičiaus, vien tik atskyrų lyderių kalbėjimas įvairiose šalyse tą problemą gali tik dar labiau pagilinti.
Tačiau A. Butkevičius pabrėžė, kad karinė invazija į Siriją yra kraštutinis atvejis ir norint jai pritarti reikia turėti labai išsamią informaciją.
"Ar jau tikrai yra laikas ir ar iš tikrųjų buvo cheminis ginklas ten naudojamas. Bet reikia dėti visas pastangas, kad vis dėlto tokie dalykai Sirijoje nebesitęstų, nes matosi didelis žmonių emigravimas iš tos šalies ir vieni su kitais perėjo į tokią įtampą, kai naudojami ginklai", - interviu "Žinių radijui" sakė Premjeras.
A. Butkevičius nemano, kad svarstomos karinės atakos stabdytų situaciją.
"Manau, kad vargu ar tai galėtų padėti, nes šiek tiek yra uždelstas laikotarpis, kai reikėjo tam tikrų sprendimų anksčiau. Bet, aišku, ne karinės invazijos ar karinių atakų, bet reikėjo ryžtingesnių sprendimų kalbantis aukščiausiu lygiu", - dėstė Ministras Pirmininkas.
JAV Senato Užsienio reikalų komitetas trečiadienį nežymia balsų persvara pritarė ribotai karinei intervencijai į Siriją.
10 balsų "už", 7 "prieš" ir vienam nariui susilaikius, komitetas parėmė atitinkamą Baltųjų rūmų rezoliuciją. Dėl jos dar turės balsuoti visas Senatas ir Atstovų rūmai.
Rezoliucijos projektas numato karinę operaciją, kuri truktų ne ilgiau kaip 90 dienų, joje sausumos daliniai nedalyvautų. JAV Prezidentas Barakas Obama (Barack Obama) ne kartą pabrėžė, kad nė vieno kario koja neturėtų paliesti Sirijos žemės. Prezidentas prieš intervenciją siekia Kongreso pritarimo.
Balsavimai Senate ir Atstovų rūmuose vyks ne anksčiau kaip kitą savaitę. B. Obamai iš tiesų nereikalinga Kongreso parama intervencijai į Siriją. Tačiau jis nusprendė atsiklausti kongresmenų, be kita ko, dėl to, kad dauguma amerikiečių yra prieš karinį smūgį.
Tarptautinė bendruomenė klausimą dėl karinių veiksmų prieš Siriją iškėlė po tariamos cheminės atakos, per kurią praėjusią savaitę žuvo šimtai civilių.
Vokietijos vyriausybė pranešė, kad šiuo metu neturi planų prisidėti prie karinės intervencijos Sirijoje. Galimam kariniam Didžiosios Britanijos veiksmui prieš Sirijos prezidento Bašaro al Asado (Bashar al-Assad) vyriausybę, siekiant užkirsti kelią cheminių ginklų naudojimui, nepritarė ir britų parlamentarai.
Tuo tarpu Prancūzija gali prisidėti prie karinės operacijos Sirijoje, nepaisydama Didžiosios Britanijos parlamento sprendimo nedalyvauti konflikte, pareiškė penktadienį šalies prezidentas Fransua Olandas (Francois Hollande).
