Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Vilniaus rajono biuro konsultantės irgi mini savo profesinį jubiliejų. Biuro vadovė, augalininkystės specialistė Teresa Gerdvilienė ir gyvulininkystės specialistė Helena Varnienė jau 15 metų pataria ir padeda Vilniaus rajono ūkininkams. Susitikimai, išvykos, atsakymai į netylančius telefono skambučius, mokymai – specialistės kiekvienam interesantui stengiasi rasti laiko ir suteikti profesionalų patarimą.

„Kiekvienas klientas mums artimas. Apie kiekvieną galime pasakyti daug gerų žodžių. Bendraudami su kolegomis iš kitų biurų turime pripažinti, kad mūsų rajono ūkininkai, ko gero, draugiškiausi, nuoširdžiausi ir atviriausi“, - džiaugiasi LŽŪKT Vilniaus rajono biuro vedėja. Konsultantės yra net kviečiamos į šeimynines ūkininkų šventes. Tai klientų iniciatyva gimė idėja kasmet rengti integracinius susitikimus, per kuriuos ūkininkai apibendrina savo veiklos metus, dalijasi patirtimi, pasakoja apie rūpesčius ir džiaugiasi laimėjimais.

Profesionali pagalba

LŽŪKT Vilniaus rajono biuras šiuo metu bendradarbiauja su 45 ūkininkais, kurių dauguma turi smulkius ar vidutinius augalininkystės ir daržininkystės ūkius. Gyvulininkystės ūkių Vilniaus rajone yra nedaug. 30 ūkininkams specialistės padeda vesti buhalteriją. Konsultacijos yra mokamos (išskyrus augalų ir gyvulių auginimo technologijas), tačiau Europos Sąjunga pagal paramos priemonę „Naudojimasis konsultavimo paslaugomis“ padengia ūkininkams 80 proc. biuro teikiamų paslaugų kainos (už buhalterijos vedimą – 50 proc.).

Specialistės pataria beveik visais klausimais: nuo ūkio valdymo iki augalų ar gyvulių auginimo. Tačiau šiuo metu ūkininkams labiausiai reikia konsultacijų ES paramos klausimais. „Dabar mūsų ūkininkai įgyvendina daug ES projektų. Šiais klausimai daugiausia patariame, padedame rengti dokumentus“, - pasakoja H. Varnienė. Ūkininkai turi daug įsipareigojimų, privalo atitikti daugelį reikalavimų, todėl konsultantės dažnai vyksta į ūkius, kad savo akimis pamatytų, patartų, ką galbūt reikėtų pakeisti. „Tam, kad tada, kai pas ūkininką atvažiuos tikrinančios institucijos – o jų yra per 50 – šios neturėtų ko prikišti“, - sako ponia Helena.

Aktyviai įgyvendina projektus

Biuro specialistės patikino, kad per pastarąjį dešimtmetį dėl ES paramos Vilniaus rajono žemės ūkyje įvyko didelių pokyčių: ūkininkai aktyviai modernizavo savo ūkius, atnaujino žemės ūkio mašinas. Pagerėjo ir darbo rezultatai. „Širdis džiaugiasi žiūrint į pasėlius ir laukus“, - sako T. Gerdvilienė. Ponia Helena irgi priduria, kad prie aktyvaus naudojimosi ES parama prisidėjo ir 2008 m. įvestos supaprastintos procedūros siekiant ES paramos.

Tačiau Vilniaus rajono ūkininkai ne visada buvo tokie aktyvūs. Ponia Teresa prisimena, kad iš pradžių investiciniuose projektuose jie dalyvaudavo labai sunkiai ir atsargiai. „Ūkių modernizavimas vyko labai lėtai. Ūkininkai bijodavo rizikuoti, imti paskolas. Investuodavo tik savo jėgomis, už savo pinigus“, - kalbėjo vadovė. Todėl reikėdavo raginti, netgi - primygtinai. Dabar ūkininkai pajuto naudą, kokią jiems duoda ES parama. Kai kurie jau kelis kartus dalyvavo modernizavimo projektuose ir nekantriai laukia dalyvavimo Lietuvos 2014-2020 metų kaimo plėtros programoje.

Sunki konkurencija

Nepaisant aktyvaus ūkių modernizavimo Vilniaus rajono ūkininkams, kaip sakė vadovė, nelengva konkuruoti su kitų Lietuvos rajonų ūkininkais. Ne tik dėl to, kad anie yra drąsesni, tačiau ir dėl ne itin derlingos žemės. Ji akcentavo, kad Vilniaus rajone žemės derlingumas neviršija 40 punktų iš 100 galimų ir vidutiniškai siekia 32 punktus, o kai kuriose vietose – vos 14. „Mūsų dirva per rūgšti. Tai apsunkina trąšų įsisavinimą. Ūkininkai turi daug investuoti į dirvos kokybės gerinimą“, - sako ponia Teresa. Tačiau kartu paminėjo, kad ūkininkai neskubėjo investuoti į nuomojamą žemę, mat savininkas bet kurią akimirką galėjo ją atimti, juo labiau kad sutartys ne visada būdavo sudaromos. Tikintis, kad žemė kada nors vėl pabrangs, apskritai ji būdavo nuomojama labai nenoriai. „Tačiau įvedus mokestį už apleistą žemę situacija rinkoje pradeda keistis. Pradėta noriai ir geresnėmis sąlygomis nuomoti žemę ūkininkams“, - džiaugiasi ponia Teresa.

Išklausys ir patars

Be to, kaip mano specialistės, Vilniaus rajono ūkininkai vis dažniau pradeda pirkti žemę ir plėsti savo ūkius. Ši tendencija vyrauja šalyje jau seniai, daugelyje regionų laisvos žemės apskritai nebelikę. O Vilniaus rajoną tai pasiekia tik dabar. „Laisvos žemės trūkumo problemą jau pradeda justi Paberžės seniūnijos ūkininkai. Molėtų ir Širvintų rajonų ūkininkai vis aktyviau dairosi į Vilniaus rajono žemę. Nedirbamos žemės šioje seniūnijoje jau, ko gero, nebepamatysi“, - pasakoja vadovė.

Konsultantės aktyviai bendradarbiauja ir su Vilniaus rajono seniūnijomis, organizuoja mokymus vietos ūkininkams. Specialistės turi nuolat atnaujinti žinias, sekti žemės ūkio politikos pokyčius, kad visada galėtų suteikti ūkininkams aktualią informaciją. „Ūkininkai ateina pas mus ir išsipasakoti, pasiskųsti, todėl privalome mokėti išklausyti, nuraminti, padėti. Svarbiausia, kad esame reikalingos“, - neabejoja T. Gerdvilienė.

Ivona Klimaševska
www.tygodnik.lt

www.L24.lt