Savivaldybės administracijos salėje svečiai iš Briuselio susitiko su Šalčininkų rajono savivaldybės meru Zdzislavu Palevičiumi, mero pavaduotoju Andžejumi Andruškevičiumi, administracijos direktoriumi Boleslavu Daškevičiumi, direktoriaus pavaduotoju Josifu Rybaku, skyrių vedėjais bei Šalčininkų rajono religinių (pravoslavų) bei tautinių mažumų – lenkų, rusų, baltarusių, žydų – organizacijų atstovais. Pokalbio pradžioje rajono meras Zdzislav Palevič pristatė bendrą rajono situaciją ir specifiką, tautinių mažumų padėtį bei problemas. Kalbėdamas apie tautinę mažumą meras sutelkė dėmesį į lenkų mažumos pavyzdį bei Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos įgyvendinimą mūsų rajone bei apskritai Lietuvoje. Konvencijos straipsniai užtikrina tautinei mažumai priklausančiam asmeniui teisę laisvai ir nevaržomai vartoti savo mažumos kalbą, savo pavardę ir vardą vartoti mažumos kalba, tačiau nė vienas iš šių punktų nėra realizuojamas. Teismai įpareigojo Šalčininkų rajono savivaldybę nuimti nelietuviškus užrašus nuo visų savivaldybei priklausančių pastatų, nežiūrint į tai, kad šiame regione gyvena 80 proc. lenkų tautybės žmonių, o administracijos direktorius nuolat baudžiamas už gatvių pavadinimų lenkų kalba lentelėse. 2010 metais buvo panaikintas Tautinių mažumų įstatymas, kuris nors kiek reguliavo Tautinių mažumų teises. Visa tai yra vertinama kaip tautinių mažumų situacijos pablogėjimas, vedantis link tautinių mažumų asimiliacijos.
Verta priminti, kad tokia politika prieštarauja pilietinės integracijos postulatui su teise į tautybę, jos puoselėjimą ir išsaugojimą, kurie užrašyti Jungtinių Tautų Organizacijoje, UNESCO, Europos Tarybos ir Europos Sąjungos dokumentuose. Pilietinė integracija, kuri remiasi piliečių asimiliacijos siekimu, neturi teisės gyvuoti daugiakultūrėje, demokratiškoje ir laisvoje Europos visuomenėje. Pilietinė integracija turi būti statoma ant tolerancijos pamatų su teise puoselėti ir saugoti savo tautinį tapatumą, kalbą, tradicijas bei kultūrą. Šis postulatas yra įmanomas ir turi būti įgyvendintas, – susitikimo metu kalbėjo Šalčininkų rajono savivaldybės meras Zdzislav Palevič.
Komisijos atstovai domėjosi, kaip išsaugomos kitų tautinių mažumų – rusų, baltarusių, žydų, romų - teisės mūsų rajone. Apie jas kalbėjo susitikime dalyvaujantieji organizacijų atstovai.
– Šiuo metu mes turime lenkų ir rusų mokyklas, savo organizacijas, organizuojame renginius. Tačiau mums labai neramu dėl mūsų ateities – valstybės politika nėra palanki tautinėms mažumoms. Suvienodintas lietuvių kalbos egzaminas, rajone, kur gyvena 80 proc. lenkų ir dar 11 proc. kitų tautinių mažumų, yra draudžiami tų tautų kalbų užrašai. Gal po keliolikos metų nebeliks ir mokyklų? – retoriškai klausė Baltarusių kultūros centro pirmininkas Nikolaj Amilevič.
Pristatant tautinę situaciją buvo pabrėžta, kad mūsų regionas stengiasi palaikyti daugiakultūrio ir daugiakalbio rajono tradicijas. Eišiškėse veikia Lenkų namai, Šalčininkuose – Baltarusių centras ir Ukrainiečių kultūros centras, romų tautybės atstovams sudarytos sąlygos pirmus metus mokytis jiems labiau prieinama rusų kalba. Kiekvienais metais iš savivaldybės biudžeto skiriamos lėšos tautinių mažumų organizuojamiems renginiams bei kitai veiklai vykdyti.
Europos tarybos delegacija taip pat aplankė Šalčininkų Jano Sniadeckio gimnaziją, kur susitiko su rajono mokyklų direktoriais, mokytojais, rajono abiturientais bei jų tėvais. Savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Regina Markevič pristatė švietimo padėtį rajone bei naujojo Švietimo įstatymo, kurio nuostatomis buvo suvienodintas lietuvių kalbos egzaminas nelietuviškose mokyklose, pasekmės. Egzamino suvienodinimas neigiamai paveikė jo rezultatus, taip pat įtakojo kitų egzaminų rezultatus, nes abiturientai skirdami didesnį dėmesį lietuvių kalbos egzaminui negalėjo tinkamai pasiruošti kitiems egzaminams. Svečiai pripažino, kad laikotarpis link egzamino suvienodinimo buvo per trumpas ir per dvejus metus mokiniai negalėjo tinkamai jam pasiruošti. Susitikime dalyvavę mokyklų direktoriai taip pat akcentavo tautinių mažumų mokyklų finansavimo problemas, pabrėždami, kad galiojanti metodika neatskleidžia realių tautinių mažumų poreikių bei nėra pritaikyta šių mokyklų išlaikymui.
– Suprantame jūsų nerimą ir susirūpinimą dėl tautinių mažumų situacijos. Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija yra ta priemonė, kuri nustato tautinių mažumų teises Europoje. Lyginant situaciją prieš keliolika metų ir dabar, skirtumas jaučiamas, ir jis yra į gerąją pusę. Noriu užtikrinti, kad išgirdome jūsų nerimą ir problemas bei stengsimės jas išspręsti, – susitikim pabaigoje pasakė Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos sekretoriato atstovė Charlotte Altenhoner – Dion.
Irena Kolosovska
www.salcininkai.lt
