Policijos duomenys rodo, kad 2012 metais nuo telefoninių sukčių nukentėję gyventojai patyrė apie 3 mln. litų žalos. Iš 4,5 tūkst. tyrimų 700 pradėti dėl telefoninio sukčiavimo iš įkalinimo įstaigų.

"Realūs žmonių nuostoliai greičiausiai yra keleriopai didesni, nes ne visi nukentėjusieji kreipiasi į policiją. Užfiksavus įtartiną veiklą turėtų būti operatyviau blokuojama tiek SIM kortelė, tiek pats telefonas. Nepriklausomai nuo to, ar pradedamas ikiteisminis tyrimas", - po Teisingumo ministerijoje vykusio tarpžinybinio pasitarimo sakė jo iniciatorius V. Gailius.

Seimo nario teigimu, dažnai telefoniniai sukčiai siekdami išvilioti pinigus panaudoja ir psichinę prievartą, todėl teisėsauga galėtų griežčiau kvalifikuoti nusikaltimus - ne kaip sukčiavimo, o kaip turto prievartavimo atvejus. Atsižvelgiant į tai numatyta maksimali laisvės atėmimo bausmė pailgėtų nuo 3 iki 6 metų.

Teisingumo ministerijoje vykusiame pasitarime dalyvavęs Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Remigijus Šimašius atkreipė dėmesį, kad policijai tyrimai dėl telefoninio sukčiavimo kainuoja brangiai. Policijos duomenimis, tyrimas vidutiniškai kainuoja 12 tūkst. litų, tam per 2012 m. iš viso išleista 1,5 mln. litų.

"Matome, kad bėda yra didelė, o tirti šiuos nusikaltimus - brangu. Kai kuriais atvejais, net kai akivaizdu, kad bandoma išvilioti pinigus, nusikaltėlio telefonas nėra blokuojamas. Taip yra dėl bendradarbiavimo stokos tarp ryšio operatorių ir policijos - reikėtų dėti daugiau pastangų stiprinant prevenciją", - teigė R. Šimašius.

Policijos duomenimis, nuo telefoninių sukčių dažniausiai nukenčia laidiniu telefonu besinaudojantys garbaus amžiaus gyventojai, o nusikaltėliai naudojasi mobiliųjų operatorių išankstinio mokėjimo kortelėmis. Nusikaltėlių telefonų buvimo vieta dažnai nekinta.

"Nusikaltimų schemos ir požymiai teisėsaugai yra žinomi. Ko dar trūksta - tai aktyvesnio padrąsinimo žmonėms, kad jie praneštų apie bandymus išvilioti jų santaupas", - sakė R. Šimašius.

ELTA

www.L24.lt