Estijos, Latvijos ir Lietuvos finansų ministrai Jürgen Ligi, Andris Vilks ir Rimantas Šadžius pabrėžė narystės euro zonoje svarbą stiprinant regiono makroekonominį stabilumą bei pritraukiant tiesiogines užsienio investicijas. Ministrų vertinimu, reformos visoje euro zonoje ir atskirose šalyse sustiprino jos sandarą ir stabilumą. Estija prie euro zonos prisijungė 2011 metais, Latvija planuoja eurą įsivesti 2014 metais, Lietuva – 2015 metais.
Pastaraisiais metais Baltijos šalių ekonomikos yra vienos sparčiausiai augančių visoje Europos Sąjungoje. Finansų ministrai pažymėjo, kad ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą turi sąlygoti atsakinga fiskalinė politika. Per susitikimą taip pat diskutuota apie tai, kaip užtikrinti išlaidų kokybę, akcentuota, jog kovai su nedarbu, siekiant užtikrinti tvarų ekonomikos augimą, gerinti verslo aplinką, skatinti inovacijas bei pritraukti užsienio investicijas būtinos tolesnės struktūrinės reformos.
Susitikimo metu Lietuvos finansų ministras pristatė būsimo mūsų šalies pirmininkavimo ES Tarybai prioritetus, akcentuodamas Baltijos regiono strategijos įgyvendinimą. Pirmininkavimo laikotarpiu Lietuva sieks didinti pasitikėjimą ES viešaisiais finansais, pagrindinį dėmesį telkdama į Ekonominės ir pinigų sąjungos stiprinimą, kuriamą Bankų Sąjungos teisinę bazę bei 2014 metų ES biudžeto priėmimą.
Baltijos šalių finansų ministrai sieks, kad Lietuvos pirmininkavimo laikotarpiu būtų baigtos derybos dėl 2014-2020 metų Sanglaudos politikosteisinės bazės. Be to, ministrai sutarė dėl tolesnio bendradarbiavimo plėtojant Baltijos inovacijos fondo veiklą. Šis fondas buvo įsteigtas 2012 m. rugsėjo pabaigoje ir skirtas verslo skatinimui (verslo angelai, rizikos kapitalo fondai). Baltijos inovacijos fondo dydis – 100 mln. eurų, jį sudaro kiekvienos Baltijos šalies (po 20 mln. eurų, iš viso – 60 mln. eurų) ir Europos investicijų fondo (40 mln. eurų) įnašas.
