„Vilniečiai moka mažiausius komunalinius mokesčius, tai yra, vilniečių atlyginimai Lietuvoje yra didžiausi, o mokėjimai už komunalinius mokesčius – mažiausi. Tyrimas parodė, kad panaikinus ar pakoregavus kai kuriuos mokėjimus, dar atsiranda galimybė sutaupyti, o sutaupytas lėšas skirti namo būklės gerinimui. Tokiu atveju, nedidinant gyventojams finansinės naštos, nemažą dalį pinigų galima būtų skirti namo eksploatacijai“, - pabrėžė Vilniaus meras Artūras Zuokas.
Studiją „Komunalinių ir kitų mokesčių už centralizuotai teikiamas paslaugas palankesnio gyventojams apskaičiavimo ir mokėjimų galimybių“ rengę konsultantai analizavo visus 15 daugiabučių pastatų administratorių administruojamus mokėjimus (administravimo, techninės priežiūros, šiukšlių išvežimo), kiekvienam iš jų parengtos rekomendacijos dėl tobulinimo. Studijos tikslas buvo išsiaiškinti, ar komunaliniai mokėjimai nėra per dideli, kokios galimybės dar sutaupyti, kaip patobulinti sistemą?
„Skaidrūs ir efektyvūs komunaliniai mokėjimai yra vienas iš koalicijos 4+ prioritetinių darbų. Atsižvelgiant į studijos rekomendacijas, parengtas veiksmų planas, kuris jau pradėtas įgyvendinti. Sieksime, kad mokėjimai už komunalines paslaugas būtų skaidresni, o pastatų priežiūra efektyvesnė“, - sakė A.Zuokas.
Studija parodė, kad pastatų administratoriai gali dirbti efektyviau, optimizuoti veiklos kaštus, o kiekvienas standartinis maždaug 50 m2 butas galėtų sutaupyti iki 12 litų per mėnesį arba nuo 60 iki 140 litų per metus. Priklausomai nuo namo galimybių, standartinio 60 butų, maždaug 2400 m2 ploto daugiabučio gyventojai galėtų sutaupyti apie 6 600 litų per metus. Tai nereiškia, kad gyventojai mokėtų mažiau, šios lėšos galėtų būti kaupiamos namo remonto darbams. Nes šiandien, nors palyginti su kitais miestais, vilniečiai kaupia daugiau lėšų, tačiau kaupiančiųjų yra tik 10-15 proc.
Tačiau, pasak Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidento Juozo Antanaičio, dauguma dalykų priklauso nuo pačių gyventojų aktyvumo, todėl Vilniaus miesto savivaldybė ragina gyventojus burtis į bendrijas ir patiems priimti sprendimus bei kontroliuoti administratorius. Gyventojai yra savo namo šeimininkai, administratoriai – pagalbininkai, ir tik nuo tarpusavio sutarimo priklausys, kiek gyventojai mokės už namo priežiūrą, kiek lėšų sukaups bei kam jas panaudos.
Siekiant sutaupyti gyventojų lėšas, galima atsisakyti kasmėnesinės namo apžiūros - namų būklė turi būti kontroliuojama pagal kiekvieno namo individualius poreikius, taigi tvarkingų, veiklias bendruomenes turinčių namų sąnaudos gali mažėti, šiukšlių šalintuvų priežiūros, administruoti ir rinkti mokesčius už bendrųjų patalpų elektrą 2-4 kartus per metus bei atsisakyti metrologinės karšto vandens skaitiklių apžiūros. Priklausomai nuo namo, sutaupymas gali siekti iki 22 – 24 ct/m2 per mėnesį.
Pastatas turi būti eksploatuojamas ir remontuojamas taip, kad jis tarnautų numatytą laikotarpį. Įteisinus šį principą galima būtų lengviau išvengti trumparegiško taupymo ir reikalingų darbų atidėliojimo, kas vyksta šiuo metu.
Konsultantai taip pat siūlo atsisakyti „bendrojo katilo“ principo renkant ir naudojant mokėjimus, nes didesni namai šiuo metu subsidijuoja mažesnius.
„Siūlome įtvirtinti principą, kad gyventojai moka tik už savo namo išlaikymą. Sistema turi būti sąžininga - kai kuriuos namus išlaikyti yra brangiau, bet šių kaštų neturi patirti kitų namų savininkai. Taip pat reikia įtvirtinti principą, kad metų pradžioje gyventojams pateikiami realūs metiniai biudžetai su konkrečiais darbais ir sąnaudomis pagal kiekvieną paslaugų rūšį, o metų gale – kiek lėšų ir kam išleista. Gyventojams turi būti aišku, kad jų mokėjimai skirti finansuoti tam tikriems darbams“, - sakė bendrovės „Civitta“ konsultantė Justė Pačkauskaitė.
Taip pat, atsižvelgiant į užsienio šalių praktiką, studijoje rekomenduojama sprendimų priėmimo teisę ir santykius su paslaugų teikėjais perleisti patiems gyventojams. Pavyzdžiui, Frankfurte už namo būklę kolektyviai atsako visi gyventojai, be to, gyventojai, kurie nemoka namo išlaikymo mokėjimų, gali būti paduoti į teismą kitų to paties namo gyventojų.
Pasak J.Pačkauskaitės, teisinis reguliavimas tarp administratoriaus, tiekėjo ir vartotojo prasilenkia su pažangiausiais ES pavyzdžiais. Jis labiau primena sovietmetį. Vilniečiai klaidingai mano, kad bendrosios daugiabučių patalpos - savivaldybės atsakomybė, todėl esant nesutarimams su administratorium į ginčą įtraukiami savivaldybės specialistai.
Atlikus gyventojų apklausą taip pat paaiškėjo, kad mokestiniai pranešimai vis dar lieka svarbiausiu dokumentu gyventojui, tačiau jie turėtų tapti aiškesni. Labiausiai gyventojams trūksta informacijos apie sukauptas lėšas ir jų panaudojimą, planuojamus atlikti darbus, paaiškinimų, kokiu principu skaičiuojami mokesčiai, kokios paslaugos įtraukiamos į kiekvieną mokestį.
Jau dabar į savivaldybės svetainę www.vilnius.lt yra perkeliama išsami informacija apie daugiabučius ir jų administratorius. Taip pat Savivaldybė kreipėsi į Aplinkos ministeriją su siūlymais, kad daugiabučių pastatų apžiūros būtų vykdomos kartą per ketvirtį ir daugiau dėmesio kreipiama į remonto darbų organizavimą. Į Ūkio ministeriją ir Valstybinę metrologijos tarnybą kreiptasi dėl buitinių šalto ir karšto vandens skaitiklių metrologinės patikros termino prailginimo. Vietoj šiuo metu esančių 4 metų, prašoma nustatyti, kad skaitikliai būtų tikrinami kas 8 metus. Preliminariais duomenimis, atsižvelgiant į Savivaldybės siūlymą, projektas rengiamas 6 metams.
Taip pat jau surinkta informacija iš pastatų administratorių apie mokestiniuose pranešimuose nurodomus paslaugų pavadinimus. Įvertinus pateiktą informaciją, bus patvirtinta mokestinių pranešimų forma su vienodomis paslaugų formuluotėmis.
