Pagrindinė konferencijos tema susijusi su tiesioginėmis Europos Sąjungos (ES) išmokomis žemdirbiams, o tiksliau, buvo kalbama apie nelygybę išmokų žemdirbiams srityje, su kuria susiduria ES narių „naujokių“ ir ES valstybių senbuvių žemdirbiai.
– Reikalausime, kad ES išmokos žemdirbiams būtų suvienodintos arba bent atitiktų ES vidurkį, – teigė V.Tomaševski. Jis pabrėžė, kad ACER, kurio narys yra pats V.Tomaševski, sprendžiant problemas, susijusias su žemės ūkio politikos problemomis, veikia aktyviausiai. „Gal dėlto, kad aktyviai veikiame visame Vilniaus krašte, o gal dėl to, kad mums padeda Dievo Valia,“ – svarstė politikas.
J. Wojciechowski konferencijos dalyviams pateikė Danijos, pagal dirbamos žemės plotus (2600 mln. ha), gyventojų skaičių bei klimatą labai panašios į Lietuvą, pavyzdį. Pastaruosius 7 metus Danijos žemdirbiai gavo apie 7 mlrd. eurų tiesioginių ES išmokų, o Lietuvos žemdirbiai – vos 2,8 mlrd. „Savaime aišku, kad esant tokioms sąlygoms lietuviški žemės ūkio produktai yra nepajėgūs konkuruoti Europos rinkoje. Tai gali atnešti liūdnų pasekmių – žemės ūkis Lietuvoje taps nepatrauklus žemdirbiams ir gali visiškai išnykti,“ – niūriomis prognozėmis dalijosi J.Wojciechowski.
Viena tokios nelygybės priežasčių europarlamentaras iš Lenkijos įvardijo solidarumo žemės ūkio politikoje stoką: „Viena iš ES gairių yra solidarumas. Žemės ūkio politikoje jo mes pasigendame. Egzistuoja nerašytos taisyklės, kad turtingesnis dalijasi su mažiau pasiturinčiu – tai daroma bendram visų labui. Žemės ūkyje viskas atvirkščiai – turtingesni gauna daugiau“.
Pagal dabartines nuostatas ES senbuviai gauna 260 eurų tiesioginių išmokų už 1 ha dirbamos žemės. Šalys naujokės, taip pat ir Lietuva, - vos 40 proc. šios sumos, nors nėra jokių priežasčių mažinti šias išmokas,“ – tvirtino J.Wojciechowski.
Pasak V.Tomaševski, dalis kaltės gula ir ant Lietuvos derybininkų, kurie po pereinamojo įstojimo į ES etapo neišsiderėjo palankesnių Lietuvai sąlygų, pečių. Todėl Lietuva, Lenkija, Estija, Latvija turi sunkią užduotį užsitikrinti palankiausias sąlygas savo valstybių žemdirbiams. Tai būtų galima padaryti per 2013 metų sausio mėnesį vyksiantį ES viršūnių susitikimą dėl 2014-2020 metų ES biudžeto svarstymo.
– Kaip jau minėjau, šitoje srityje mes esame vieni aktyviausių. Vilniuje 2011 metais mes surengėme pirmąją AECR frakcijos išvažiuojamąją konferenciją, kurios temos buvo susijusios su tautinių mažumų problematika ir žemės ūkio problemų sprendimo klausimas. Tikimės, kad ir ši konferencija bus rimtas žingsnis, priartinsiantis Lietuvos žemdirbius prie Europos Sąjungoje mokamų tiesioginių išmokų žemdirbiams, – išreiškė viltį V. Tomaševski.
Konferencijoje taip pat kalbėjo Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriej Stančik (pranešimo tema - ,,Bendroji žemės ūkio politika Žemės ūkio rūmų požiūriu“), Šalčininkų rajono savivaldybės meras Zdzislav Palevič (tema - ,,Bendroji žemės ūkio politika savivaldybių požiūriu“), Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sekretorė Renata Cytacka (tema - ,,Bendroji žemės ūkio politika ir žemės nuosavybės atkūrimo procesas“).
