Terminalo verslo planą pristatydama bendrovė taip pat sakė, kad terminalas be problemų galėtų tapti regioniniu, bet tam reikėtų šalių sutarimo ir vamzdynų sustiprinimo, praneša LTV „Panorama“.
Suskystintųjų dujų terminalą Lietuva, planuojama, turės, 2014-ųjų pabaigoje. Projektą įgyvendinančios valstybės valdomos bendrovės vadovas sako, kad svarstytas ir tokios plaukiojančios saugyklos pirkimas, ne tik nuoma.
Vis dėlto analizė nusvėrė laivo nuomos pusėn. Mat tokiu atveju atkrinta techninė jo priežiūra, nes tuo rūpinsis nuomotojai norvegai, taip pat kiti dalykai – kad ir įgulos paieška. Ją suformuos norvegai, o per 10 metų pamažu įgulos narius pakeis lietuviai. Taigi, nuoma esą pigesnė nei pirkimas.
„Gautųsi, kad per 10 metų mes sumokėtume 475 mln. litų, kai už nuomą sumokame 430 mln. litų.. Teisybės dėlei reiktų pasakyti, kad, aišku, šiuo atveju mes laivą jau turėtume, jis būtų mūsų. Šiuo atveju, mums dar reikės jį išpirkti“, – kalbėjo „Klaipėdos naftos“ vadovas Rokas Masiulis.
Už kiek laivas bus išperkamas, neatskleidžiama. To esą nenori norvegai, nes jiems tai pakenktų kituose jų projektuose. Be to, paviešinta suma nenaudinga ir Lietuvos deryboms dėl dujų kainų su Rusijos „Gazprom“.
„Klaipėdos nafta“ pagal pernykštes kainas skaičiuoja, kad Lietuvai investuoti į alternatyvą „Gazprom“ – dujų terminalą – tikrai apsimoka.
„Įstatyme numatyta, kad į Lietuvą iš terminalo bus importuojama pradžiai apie 25 proc. Jeigu importuotume 25 proc. ir būtume dujas atsivežę europietiškomis kainomis ir mokėję apie 16 proc. pigiau, tai visa Lietuva sutaupytų apie 200 mln. litų. Paėmus kitą pavyzdį, jeigu terminalas veiktų maksimaliu pajėgumu ir pumpuotų 2 mlrd., tek, kiek vamzdynas gali priimti, visa Lietuva sutaupytų apie 400 mln. litų“, – teigė R. Masiulis.
Šiuo metu esą kaip tik deramasi su bankais dėl paskolos terminalo projektui. Skolintis reikėtų apie 300 mln. litų, o iš viso, teigiama, reikės 600 milijonų.
„Klaipėdos naftos“ vadovo teigimu, Lietuvos suskystintųjų dujų terminalas galėtų aptarnauti visą regioną. Padidinus dujotiekio Klaipėda-Kuršėnai vamzdžio pralaidumą, dujas būtų galima pumpuoti į Latviją. Arba lietuvių laivas su dujomis vasarą galėtų nuplaukti į Rygą, mat žiemą įlanka užšąla. Bet tam būtinas šalių sutarimas. Kol kas Latvija pati siekia statyti regioninį terminalą.
Irma Janauskaitė
LTV „Panorama“
