Juos priėmė ir D. Grybauskaitei pateikė pasirašyti Seimas.

Aplinkos ministerijos nuomone, šios pataisos pakenks Lietuvos aplinkosauginei, ekonominei ir socialinei politikai. V. Mazuronio teigimu, šie įstatymo pakeitimai "sudaro sąlygas plėtoti šešėlinį verslą".

"Žuvininkystės įstatymo pakeitimai yra neprotingi, sudaro sąlygas plėtoti šešėlinį verslą ir tikrai pakenks gamtai, biudžetui ir socialinei Lietuvos piliečių gerovei. Kam to reikia? Ar saujelės verslininkų interesai svarbesni nei didelės dalies Lietuvos žmonių interesai? Man tai kelia didelį nerimą, todėl ir kreipsiuosi į Prezidentę, kad ji nepritartų šiam įstatymų projektui", - sakė V. Mazuronis.

Aplinkos ministerijos pranešime spaudai rašoma, kad Seimo priimto Žuvininkystės įstatymo nuostatos nesuderintos su socialiniais partneriais. Daug pastabų įstatymui pateikė Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Konkurencijos taryba, joms nepritarė ir Vyriausybė.

Lietuvoje kur kas perspektyviau plėtoti mėgėjišką žūklę. Žvejai mėgėjai į valstybės biudžetą žuvų išteklių atkūrimui ir saugojimui 2013 m. jau sumokėjo 5,5 mln. litų. Didmeninė žūklės prekių apyvarta Lietuvoje 2012 m. buvo 52,5 mln. litų. Ežerų ir Kauno marių žvejai verslininkai 2012 m. į valstybės biudžetą žuvų išteklių atkūrimui ir saugojimui sumokėjo tik apie 10 tūkst. litų, t. y. 500 kartų mažiau.

Mėgėjiška žūklė taip pat aktuali daugeliui piliečių. Versline žvejyba 10 didžiausių šalies ežerų užsiima apie 30 žmonių. Sprendžiant iš gaunamų pajamų žvejyba jiems nėra pagrindinis pargyvenimo šaltinis. Apklausų duomenimis, daugiau nei 1 milijonas Lietuvos gyventojų yra žvejoję, nuolat žvejojančių yra apie 200 tūkst. asmenų (2012 m. išduota 140 tūkst. žvejo mėgėjo bilietų, be leidimų žvejoti gali vaikai iki 16 metų, pensininkai ir neįgalieji, 2013 m. jau išduota daugiau kaip 160 tūkst. žvejo mėgėjo bilietų).

Įstatyme numatyta, kad žvejybos vidaus vandenyse limitus, verslinės žvejybos vidaus vandenyse draudimą arba ribojimą Aplinkos ministerija nustato tik remdamasi žuvų išteklių tyrimų duomenimis. Tokiu būdu užkertamas kelias reglamentuojant žvejybą atsižvelgti į kitus - aplinkosauginius, ekonominius ar socialinius aspektus. Pagal tokias įstatymo nuostatas beveik visuose vandens telkiniuose, kuriuose žuvų išteklių būklė yra gera, aplinkos ministras bus įpareigotas leisti verslinę žvejybą.

Prieš pusę metų Seimas dešimt kartų sumažino administracinę atsakomybę už verslinės žvejybos jūrų vandenyse nuostatų šiurkščius pažeidimus, sumažindamas maksimalią baudą už tokius pažeidimus nuo 10 tūkst. litų iki 1 tūkst. litų.

Dabar siekiama toliau gerinti sąlygas pažeidėjams padidinant pasvertų žuvų realaus svorio ir įrašyto į dokumentus svorio leistiną paklaidą, baudžiant už verslinės žvejybos vidaus vandenyse tvarkos pažeidimus simboline 50 Lt bauda, nepriklausomai nuo to, kokia žala padaroma žuvų ištekliams, švelniau baudžiant už sugautų žuvų kiekio neįrašymą į žvejybos žurnalą ir kitus žvejybos apskaitos tvarkos pažeidimus.

Valstybės kontrolė 2012 m. atliko valstybinį auditą ir nustatė, kad žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintų Žvejybos vidaus vandens telkiniuose kvotų skyrimo taisyklių nuostatos diskriminuoja žvejus, gaunančius mažas kvotas, neleidžia ateiti į sektorių naujiems žuvų išteklių naudotojams, neleidžia skirstyti kvotų pagal tai, kiek žvejys pasirengęs skirti lėšų žuvų išteklių atkūrimui ir saugojimui, todėl į valstybės biudžetą surenkama kelis kartus mažiau lėšų.

Konkurencijos taryba, atlikusi tyrimą dėl žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintų Žvejybos vidaus vandens telkiniuose kvotų skyrimo taisyklių nuostatų atitikimo Konkurencijos įstatymo reikalavimams, nustatė, kad daugelis kvotų skyrimo taisyklių punktų prieštarauja Konkurencijos įstatymo reikalavimams.

Atsižvelgiant į tai, šių metų birželio 20 d. buvo priimtas Žuvininkystės įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriame visos su žvejyba vidaus vandenyse susijusios funkcijos, įskaitant ir žvejybos kvotų skyrimą, perduotos Aplinkos ministerijai.

V. Mazuronio teigimu, naujojo Žuvininkystės įstatymo nuostatos prieštarauja Konstitucijai.

ELTA jau skelbė, jog pirmadienį prie Seimo susirinkę meškeriotojai protestavo prieš įstatymo pataisas.

Žvejai reikalavo uždrausti verslinę žuvininkystę vidaus vandenyse bei neleisti žvejybos kvotų ir leidimų teikimo funkcijų perduoti Žemės ūkio ministerijai.