Pasak N. Udrėno, Lietuvos ekonomika rodo neblogus gyvybės ženklus, kelerius metus patiriamas ekonomikos augimas, kuris šiais metais turėtų būti arti 4 proc., stebima santykinai maža infliacija, geri eksporto rodikliai. Tačiau, kita vertus, nerimo ženklai išlieka nerimo ženklai.

"Mūsų situacija nebloga, bet formuojant valstybės biudžetą (tikrai šiais metais jis bus pilnesnis) reikia pasverti išgales ir galimybes ir, kaip žinome, kai šeimoje formuojamas biudžetas, ypač Suvalkijoje, tai labai pasvertai ir kiek įmanoma išleisti pagal savo galimybes. Taigi tikrai galime šiek tiek pagerinti tą gyvenimą ir, ypač Prezidentė akcentuoja, kad tiems mažiau uždirbantiems žmonėms jau reikia leisti pajusti atsigaunančios ekonomikos padarinius", - antradienį interviu "Žinių radijui" sakė N. Udrėnas.

Šalies vadovės atstovas atkreipė dėmesį, kad Lietuva per 23-ejus nepriklausomybės metus dar niekada neturėjo perteklinio biudžeto, visada gyventa į skolą, tuo tarpu kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje planuojami pertekliniai biudžetai. N. Udrėnas ragino suderinti finansinės drausmės būtinybę ir laipsnišką atlyginimų atkūrimą socialiai jautrioms asmenų grupėms.

Skaičiuojama, kad 2014 m. valstybės biudžetas bus 1 mlrd. litų didesnis nei pernai, tai, anot N. Udrėno, apsunkins finansų ministro Rimanto Šadžiaus darbą skirstant asignavimus. N. Udrėnas prognozavo, kad šiuos metus baigsime su iki 3 proc. nuo BVP siekiančiu deficitu.

"Taigi šiuos metus mes, matyt, baigsime arti 3 proc., 2,8 proc. deficitu, tačiau kitais metais jau ir pagal Konvergencijos programą mes planavome apie 1,5 proc. deficitą. Galbūt, kaip ir dažnai atsitinka, to deficito rodiklio nesugebėsime pasiekti, tačiau jisai vis tiek jau leidžia kalbėti, atsiranda tam tikros erdvės planuoti, kaip tuos įsipareigojimus patenkinti. Taigi būtina suderinti ir finansinę drausmę, ir socialiai jautriausių žmonių lūkesčius", - kalbėjo Prezidentės vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais.

N. Udrėnas teigė, kad nerimą kelia tai, jog tam tikros pajamos, ypač iš akcizo ir pridėtinės vertės mokesčio, atsilieka nuo plano. Tai, pasak Prezidentės atstovo, tebeišlieka sunkia užduotimi tarnyboms, surenkančioms mokesčius. Jis ragino peržiūrėti, kur yra šešėlinė ekonomika, kokios taikomos priemonės ir kodėl jos neveikia.

ELTA primena, kad Finansų ministerija Vyriausybei pirmadienį pateikė 2014 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą. Jis parengtas įvertinus ūkio raidos scenarijų vykdant Vyriausybės įsipareigojimus išlaikyti viešųjų finansų stabilumą.

Numatoma, kad į valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos biudžetą (kartu su ES ir kitomis tarptautinės paramos lėšomis, kurios sudaro 7 mlrd. 383,1 mln. litų) 2014 m. įplauks 29 mlrd. 732 mln. litų pajamų, arba 2,8 proc. daugiau, nei planuojama gauti šiemet.

Prognozuojamos valstybės biudžeto pajamos kartu su ES ir kitomis tarptautinės paramos lėšomis sieks 25 mlrd. 839,9 mln. litų, arba 0,6 proc. daugiau, palyginti su 2013 m. patvirtintu planu.

Planuojami 2014 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos asignavimai su ES paramos ir kitos tarptautinės paramos lėšomis sudarys 30 mlrd. 584 mln. litų, o vien tik valstybės biudžeto išlaidos, įskaitant ES paramos lėšas, - 26 mlrd. 692 mln. litų.

2014 m. valstybės biudžeto deficitas sudarys apie 852 mln. litų, arba 0,68 proc. BVP (grynųjų pinigų principu), planuojamas visų viešojo sektoriaus finansų deficitas - 1,9 proc. BVP.