„Pirmosios valdžios ir privačių subjektų partnerystės projektų įgyvendinimo patirties vertinimas atskleidė tobulintinus partnerystės projektų inicijavimo ir rengimo, sutarčių sudarymo ir valdymo aspektus. Kadangi valdžios ir privačių subjektų partnerystės projektų praktika Lietuvoje tik formuojasi, atlikdami auditą siekėme nustatyti problemas, su kuriomis susiduriama įgyvendinant pirmuosius projektus ir, įvertinus kitų Europos valstybių praktiką bei ekspertų nuomones apie valdžios ir privačių subjektų partnerystės plėtojimą, pateikti rekomendacijas, kurios padėtų išvengti tokių problemų pasikartojimo ateityje", – pristatydama audito rezultatus sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.
Iki šiol Finansų ministerijai buvo pateikti vertinti 22 VžPP projektai. Septyni projektai yra patvirtinti, du iš jų – jau pradėti vykdyti. Pirmiausia, Valstybės kontrolės vertinimu, reikėtų tobulinti partnerystės projektų inicijavimą ir rengimą. Prieš rengiant galimybių studijas nė vienu analizuotų projektų atveju nebuvo išsamiai vertinta, ar tikslinga šiuos projektus vykdyti VžPP būdu. Atliekant galimybių studijas nebuvo vertintas toks svarbus kriterijus kaip institucijos finansinės galimybės įgyvendinti projektą – jis nevertintas nė vienu nagrinėtu atveju.
Galimybių studijų rengimo ir derinimo etape projektų valdymas ne itin geras – projektus įgyvendinančiose institucijose nebuvo paskirti projektų vadovai, nesudarytos projekto valdymo darbo grupės. Tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl neužtikrinamas galimybių studijų bei partnerystės projektų duomenų pagrįstumas.
Institucijos, atsakingos už VžPP projektų įgyvendinimą, kol kas neturi reikiamų įgūdžių ir patirties, kaip parengti partnerystės projektų dokumentus ir tokius projektus vykdyti. Todėl metodiniai viešojo ir privataus sektorių partnerystės dokumentai yra labai svarbūs. Auditoriai pastebi, kad reikėtų aiškiai apibrėžti, kokios pozicijos įtraukiamos apskaičiuojant projekto vertę ir viešojo bei privataus sektorių partnerystės mokestį, o partnerystės sutartyje turėtų būti detalizuoti turto perdavimo ir jo būklės klausimai sutarties nutraukimo atveju. Taip pat turėtų būti parengtos partnerystės sutarties valdymo vadovo gairės. Nesant sutarties valdymo vadovo, projektą įgyvendinančiai institucijai sudėtinga įsitikinti, ar viešasis sektorius gauna paslaugas, už kurias moka, ypač atsižvelgiant į tai, kad šios sutartys gali būti sudaromos ilgam laikotarpiui – iki 25 metų.
Atlikusi auditą, Valstybės kontrolė Finansų ministerijai pateikė rekomendacijas, kurios turėtų pagerinti VžPP projektų inicijavimą, galimybių studijų ir partnerystės projektų parengimo kokybę, projektų įgyvendinimą ir sutarties valdymą.
