"Dauguma piliečių nemoka ne todėl, kad yra piktybiniai sukčiai, bet todėl, kad jie paprasčiausiai tuo metu neturi pinigų. Todėl delspinigiai dar daugiau padidina finansinę naštą. (...) Tai socialiai neteisinga. Jiems dar labiau nusvyra rankos (...). Jau tą sumą stengiasi surinkti, o čia dar mes pridedame, tai nelieka galimybių atiduoti. Todėl tai ekonomiškai ir socialiniu požiūriu yra teisinga", - sakė jis.

V. Mazuronis teigė, kad visiškas delspinigių panaikinimas taip pat nebūtų teisingas žingsnis.

"Tai reikštų, kad kada besumokėsi, kad ir vėliau, bus ta pati suma. Akivaizdu, kad tuomet geriau mokėti po trejų metų. (...) Turi būti tam tikras ekonominis mechanizmas (skatinantis - ELTA) sumokėti. Tačiau tas, kuris buvo ir kurį siūlė pakeisti Seimo nariai, mūsų nuomone, buvo per didelis", - sakė ministras.

Jo teigimu, surasti optimalų delspinigių dydį yra gana sunku.

"Reikia ieškoti protingo skaičiaus, kuris skatintų mokėti kuo galima greičiau. Iš kitos pusės, delspinigiai negali būti lyg akmens parišimas po kojomis, kai žmogus iš viso praranda viltį", - sakė jis.

Jis teigė, kad mažesni delspinigiai suteikia žmonėms galimybę išsimokėti. "Jei skola didėja, dėl antstolių, žmonių iškėlimo kyla daugybė socialinių dalykų", - sakė jis.

V. Mazuronis negalėjo pateikti skaičių, kokie yra vidutiniai žmonių įsiskolinimai.

"Tikslių skaičių pasakyti negaliu. Įsiskolinimai yra ne vienai institucijai. Reikėtų surinkti tuos duomenis. Bet preliminariai turėtų būti apie 5-10 proc. vidutinis įsiskolinimas tarp gyventojų", - sakė jis.

Pasak ministro, dėl pataisos metiniai delspinigiai, kurie dabar siekia beveik 15 proc. įsiskolinimo, galėtų sumažėti iki 7-8 proc.