Europos Parlamento (EP) Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos (ITRE) komiteto posėdyje ministras kalbėjo, jog bendra rinka darys teigiamą įtaką ekonomikai ir tiekimo saugumui, tiesiogiai skatins darbo vietų ES kūrimą. Jo teigimu, ES energijos vidaus rinka yra neatskiriama ES konkurencingumo tikslo dalis ir prisidės prie 2020 metų klimato ir energetikos tikslų įgyvendinimo.
Lietuva, kaip pirmininkaujanti valstybė, sieks, kad gruodžio mėnesio Energetikos taryboje būtų įvertinta esama pažanga siekiant sukurti bendrą ES energijos vidaus rinką. Šis pažangos įvertinimas leis numatyti dar neatliktus, tačiau būtinus žingsnius rinkai sukurti.
J. Neverovičius taip pat pabrėžė, kad siekiant užtikrinti energetinį saugumą ES yra reikalingos stabilios ir skaidrios pasaulinės energetikos rinkos. Pasak ministro, būtina ir toliau stiprinti valstybių narių bendradarbiavimą siekiant lygiaverčių ir lygiateisių santykių su išoriniais energijos išteklių tiekėjais.
Lietuva kartu su Europos Komisija (EK) peržiūrės ir atnaujins 2011 metų Tarybos išvadose dėl išorinių energetikos santykių numatytas kryptis. Bus siekiama sustiprinti ES veiksmų nuoseklumą, patikimumą ir efektyvumą. Planuojama, kad šiai peržiūrai turėtų būti pritarta gruodžio mėnesio Energetikos taryboje.
Ministras pažymėjo pirmininkaujančios Airijos pasiektą pažangą dėl Direktyvos dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo (ILUC) projekto, kuris taps tvirtu pagrindu pradėti diskusijas šiuo klausimu Europos Parlamente.
"Dabar yra svarbus laikas mūsų bendroms diskusijoms. Tampa akivaizdu, kad trys institucijos - EP, ES Taryba ir EK - viena vertus, kartu siekia skatinti pažangiųjų biodegalų gamybą taip sumažindama aplinkai ir žmogui kenksmingą jų gamybos šalutinį poveikį, kita vertus, siekia išlaikyti aiškias investavimo perspektyvas ir ES atsinaujinančių energijos išteklių tikslų pasiekiamumą. Pirmininkaujančioji Lietuva sieks sutarimo su Parlamentu, kad šis dosjė būtų užbaigtas", - ITRE komiteto atstovams sakė J. Neverovičius.
2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos tikslas - įvertinti, kaip reiktų dirbti po to, kai bus įvykdyti iki 2020 m. iškelti dabartiniai tikslai. Šios strategijos pagrindas yra ekonomikos ir energetikos plėtros iki 2050 m. gairės, o svarbiausias tikslas - kaip efektyviausiai panaudoti energetikos ir klimato politiką siekiant konkurencingos, stabilios ir saugios ekonomikos bei energetikos sistemos. EK baigė viešąsias konsultacijas dėl šios strategijos Žaliosios knygos ir šiuo metu rengia poveikio vertinimo analizę kiekvienai valstybei narei.
Ministras teigė tikintis, kad pateiktas pasiūlymas dėl Reglamento dėl pranešimo Komisijai apie energetikos infrastruktūros investicinius projektus bus užbaigtas dar Lietuvos pirmininkavimo laikotarpiu.
J. Neverovičius taip pat pažymėjo, jog yra laukiama EK pažadėto pasiūlymo dėl kietosios ir dujinės biomasės išteklių naudojimo elektros energijos gamybai, šildymui ir vėsinimui tvarumo reikalavimų, kurį ketina pristatyti Tarybai iš karto, kai jis bus pateiktas.
Kalbėdamas apie branduolinės energetikos klausimus J. Neverovičius paminėjo 2009 metų Direktyvos dėl branduolinės saugos peržiūrą, kuri bus vienas svarbiausių klausimų branduolinės energetikos srityje.
Pirmininkaujanti šalis pradėdama pirmininkavimą tradiciškai pristato pirmininkavimo prioritetus EP komitetuose. ITRE komitetas yra atsakingas už ES priemones, susijusias su energetikos, pramonės ir mokslinių tyrimų politika.
Šio komiteto nariai liepos 15-17 dienomis lankysis Lietuvoje.
Paklaustas, kaip vertina europarlamentarų užduotus klausimus, J. Neverovičius atsakė tokių ir tikėjęsis.
"Klausimai tie, kurie ir turėjo būti. Tai yra pagrindinis energetikai skirtas komitetas, todėl ir nebuvo klausimų, kurių nesitikėjome. Kaip tik manau, kad visi klausimai buvo svarbūs, aktualūs. Manau, kad į pateiktus klausimus sugebėjome atsakyti", - po ITRE komiteto posėdžio žurnalistams sakė Lietuvos energetikos ministras.
