Antradienį per konferenciją Briuselyje kalbėdamas apie Lietuvos pirmininkavimo prioritetus R. Karoblis teigė, kad "labai sunku" pažadėti kažką dėl komplikuotų Bulgarijos ir Rumunijos pastangų prisijungti prie Šengeno.
Europos Komisijos manymu, Bulgarija ir Rumunija nuo 2010 metų yra pasiruošusios tapti Šengeno zonos narėmis, tačiau kitos ES narės užblokavo jų paraišką, remdamosi įvairiomis priežastimis, tarp kurių - silpna pasienio kontrolė, korupcija ar šalių romų vykdomas "naudos turizmas".
R. Karoblis teigė, kad "galbūt būtų gerai" prisijungimą prie Šengeno įtraukti į "Atviros Europos" skyrių kaip vieną pirmininkavimo prioritetų. Tačiau atstovas pridūrė, kad Lietuva pirmenybę teikia sąrašui prioritetinių sričių, kuriose realiai gali būti padaryta pažanga.
"Turint omenyje rezultatus, mums sudėtinga kažką pažadėti. Tai taip pat priklauso nuo to, kokią pažangą padarys Rumunija ir Bulgarija, bei nuo vis dar susirūpinusių narių pozicijos", - sakė diplomatas.
Didžiajai Britanijai bei Vokietijai vis didesnį susirūpinimą kelia darbo jėgos iš Bulgarijos ir Rumunijos judėjimo apribojimų panaikinimas, kuris įsigalios nuo 2014 metų sausio 1 dienos. Didžiausią nerimą kelia romų gyventojai, kurie laikomi grėsme Vakarų šalių socialinės apsaugos sistemoms.
"Mes pasistengsime įvertinti galimybę sudaryti susitarimą gruodį", - sakė R. Karoblis, turėdamas omenyje gruodžio 5 ir 6 dienas, kada gali būti priimtas sprendimas leisti Rumunijai ir Bulgarijai prisijungti prie Šengeno zonos. Atstovas pridūrė, kad, remdamasis ankstesnėmis valstybių pirmininkavimo patirtimis, jis nėra nusiteikęs optimistiškai.
