Žvilgsnis į mokslą
2020 m. Nobelio chemijos premija už CRISPR-Cas9 genų redagavimo metodo („genų žirklių“ technologijos) išplėtojimą apdovanotos mokslininkės Emmanuelle Charpentier ir Jennifer Doudna. VU Gyvybės mokslų centro profesorius biochemikas prof. V. Šikšnys kartu su komanda yra vieni šios srities pradininkų, reikšmingai prisidėjusių prie šio atradimo ir jo plėtros.
„Gyvybės mokslų sektorius Vilniuje ir Lietuvoje auga bene sparčiausiai visoje Europoje. Čia gimsta pasaulinio lygio atradimai, kuriamos technologijos, kurios turės didžiulę reikšmę ateityje. Svarbu, kad Vilniaus mokslininkų pasiekimai neliktų nepastebėti, o žinia apie juos motyvuotų ir mūsų augančią kartą, ir į miestą viliotų tyrėjus bei investicijas iš viso pasaulio“, – sakė Vilniaus vicemeras Tomas Gulbinas.
Vilniaus universiteto rektorius prof. Rimvydas Petrauskas įsitikinęs, kad VU Gyvybės mokslo centras yra gera tyrėjų mokykla, puikus Lietuvos mokslo pažangos ir laiku atliktos investicijos į jos infrastruktūrą pavyzdys, kuris užtikrino proveržį srityje, reikšmingoje ne tik akademine prasme. „Valstybė elgsis teisingai, jei toliau investuos į mokslą, užtikrins sąlygas tyrimų tęstinumui ir tolesniam plėtojimui. Iškovotas pozicijas tarptautiniu lygiu sunku išlaikyti ir lengva prarasti. Bet aš tikiu tolesne gyvybės mokslų sėkmės istorija universitete ir Lietuvoje“, – kalbėjo VU vadovas.
Projektą inicijavusios oficialios Vilniaus turizmo ir verslo plėtros agentūros „Go Vilnius” vadovė Inga Romanovskienė atkreipia dėmesį, jog pasaulio gyvybės mokslų žemėlapyje Vilnius turi svarią vietą. Pasak jos, tam didžiulės reikšmės turi šiame mieste dirbantis prof. V. Šikšnys ir jo kolegos. „Tikiu, kad ši šiuolaikiška instaliacija ne tik įprasmins profesoriaus darbus, bet ir sugriaus mitą, kad mokslas įdomus tik mokslininkams bei leis pažiūrėti į jį kitomis akimis – mokslas gali būti kūrybiškas, smagus ir spalvingas”, – pridūrė I. Romanovskienė.
Menininkės E. Žvirblytės sukurta spalvinga instaliacija, simbolizuojanti proveržį mokslo srityje, atradus genų redagavimo technologiją CRISPR- Cas9, pristatyta Saulėtekyje, šalia VU Gyvybės mokslų centro. Šiuo meno kūriniu siekiama populiarinti mokslą kaip kiekvienam prieinamą ir aktualią sritį, skatinti smalsumą ir įkvėpti naujus atradimus.
„Abu mano tėvai pagal išsilavinimą biotechnologai, o tėtis kurį laiką net dirbo kartu su prof. V. Šikšniu laboratorijoje. Aš taip pat rimtai svarsčiau stoti į tiksliuosius mokslus, tačiau galiausiai pasirinkau meno studijas užsienyje. Taigi, dabar labai džiaugiuosi, jog ratas apsisuko ir vėl turiu galimybę grįžti prie mokslo pasaulio bei sukurti savo gimtąjam miestui skulptūrą, žyminčią Nobelio vertą proveržį gyvybės moksluose“, – sako instaliacijos autorė E. Žvirblytė.
Paskatinimas jauniesiems talentams
Instaliacijos pristatyme dalyvavęs profesorius V. Šikšnys džiaugiasi tokiu mokslininkų darbo įprasminimu. „Malonu sulaukti pripažinimo iš miesto, kuriame mokslininkams suteikiamos galimybės aktyviai vykdyti savo veiklą ir daryti tokius atradimus. Į šią instaliaciją galime žvelgti ne tik kaip į mūsų su komanda nuveikto darbo simbolį, bet ir kaip į iniciatyvą, skatinančią ir įkvepiančią jaunus mokslininkus atskleisti savo talentus būtent Vilniuje“, – sako mokslininkas.
Pasak VU Gyvybės mokslų centro direktoriaus profesoriaus Gintaro Valinčiaus, instaliacija galės pasigrožėti ir akademinė bendruomenė, ir visi miestiečiai bei miesto svečiai. „Manau, kad žaisminga, DNR grandinės motyvą naudojanti instaliacija patrauklioje formoje primins studentams ir kitiems akademinės bendruomenės nariams, kad dideli, žmonių gyvenimus keičiantys atradimai gimsta ne tik kažkur toli, o ir čia pat, mūsų laboratorijose ir mokslinėse diskusijose. Tai skatina kelti naujus, į atradimus vedančius klausimus o Vilnius jau dabar tampa skirtingų sričių specialistų iš viso pasaulio traukos vieta“, – tikina profesorius.
Vilnius vis labiau atsiskleidžia kaip vienas pasaulio lyderių gyvybės mokslų srityje. Sostinė garsėja ne tik V. Šikšnio CRISPR-Cas9 technologijos atradimu ir plėtojimu, bet ir kitais pasiekimais. Veiklą mieste vykdo tokios garsios tarptautinės biotechnologijų kompanijos, kaip „Thermo Fisher Scientific“, „Teva“ ir visai neseniai Lietuvoje įsisteigusi JAV bendrovė „Biogen“. Vilniuje vyksta didžiausias Baltijos šalyse gyvybės mokslų forumas „Life Sciences Baltics“, o VU Gyvybės mokslų centre greitu metu įsikurs prestižinės Europos molekulinės biologijos laboratorijos partnerystės institutas, kuriame bus plėtojamos genų redagavimo technologijos.
„Investuok Lietuvoje“ duomenimis, gyvybės mokslų sektorius Lietuvoje kasmet auga vidutiniškai 22 proc. – bene sparčiausiai Europoje. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) informuoja, kad valstybė eksportuoja net 90 proc. savo produkcijos į daugiau nei šimtą pasaulio šalių.
„Labai džiaugiamės, kad Lietuvos biotechnologijų sektorius yra vienas iš sparčiausiai augančių Europoje, – sakė Lietuvos biotechnologų asociacijos prezidentas Tomas Andrejauskas. – Atsižvelgiant į turimą akademinį ir industrinį potencialą Lietuvoje, aktyviai dalyvaujant Europos Sąjungos žaliojo kurso programoje, bei pritaikant ES Atsigavimo ir atsparumo fono finansavimą, artimiausioje ateityje tikimės ženklaus postūmio Lietuvos biotechnologijų sektoriaus tolimesniam šuoliui.“
Įsteigta ir stipendija
Siekiant įprasminti prof. V. Šikšnio pasiekimus, 2020 m. gruodį Vilniuje buvo įsteigta tarptautinė profesoriaus vardo stipendija, kasmet siekianti 10 tūkst. eurų. Vilniaus miestas įsipareigojo šią stipendiją finansuoti bent penkerius metus. Į ją pretenduoti gali gabiausi aukštesniųjų studijų pakopų gyvybės mokslų studentai iš viso pasaulio, vykdantys mokslinius tyrimus Vilniuje.
Už vadinamųjų „molekulinių genų žirklių“ atradimą profesorius V. Šikšnys jau yra apdovanotas Harvardo universiteto Warreno Alperto premija, taip pat prestižine Kavli premija, kurią skiria Norvegijos mokslų akademija. Be to, dar 2017 m. profesoriui įteikta Danijos fondo „Novo Nordisk“ įsteigta „Novozymes“ premija.
„Genų žirklės“ yra kryptingas DNR sekos, koduojančios gyvųjų organizmų veiklą lemiančius molekulinius procesus, keitimo metodas, kuriame dalyvauja CRISPR-Cas9 baltymo ir RNR molekulių kompleksas.
Tikimasi, kad ateityje ši technologija leis išgydyti ne tik paveldimas kraujo ar akių ligas, bet ir raumenų distrofiją, paveldimas širdies ydas. Šis genomo redagavimo metodas gali padėti išgydyti žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) sukeliamą AIDS ir yra svarbus kuriant inovatyvius vėžio gydymo būdus. Be to, technologija jau pradedama taikyti žemės ūkyje, kuriant naujas augalų veisles, kurios būtų atsparios sausrai ar kitoms nepalankioms klimato sąlygoms.
