"Manau, kad čia tiesiog yra spraga. Kai juridiniam asmeniui atsirado baudžiamoji atsakomybė, suprantama, turėjo atsirasti ir teisė tapti nukentėjusiuoju", - antradienį pristatydamas projektą sakė A. Paulauskas.
Taip pat siūloma nustatyti, kad nukentėjusiam asmeniui mirus, nukentėjusiais pripažįstami jo šeimos nariai arba artimi giminaičiai. Siekiant teisinių terminų vienodumo, siūloma moralinės žalos sampratą pakeisti į neturtinės žalos sampratą.
Po pateikimo projektui pritarta bendru sutarimu. Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, svarstyti plenariniame posėdyje numatyta gruodžio 19 dieną.
Nagrinėjant užsienio šalių baudžiamojo proceso kodeksuose numatytą nukentėjusiojo asmens sąvoką, pažymėtina, kad daugelyje šalių nukentėjusiaisiais yra pripažįstami ir juridiniai asmenys, taip pat nukentėjusiajam mirus nukentėjusiais tampa artimieji giminaičiai. Vokietijos BPK numato, kad nukentėjusiuoju gali būti ne tik piliečiai, bet ir juridiniai asmenys. Italijos BPK numatyta, kad jei nukentėjęs nuo padaryto nusikaltimo mirė, tai nukentėjusiuoju tampa artimi giminaičiai, taip pat nukentėjusiais pripažįstami ir juridiniai asmenys. Belgijoje, Graikijoje, Lenkijoje nukentėjusiuoju gali būti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys.