Nepriklausomi teisininkai įsitikinę, kad teisinė neliečiamybė neturi galioti niekam, nes prieš įstatymus visi turi būti lygūs. Tačiau J. Sabatauskas apsiribojo tik siūlymu atimti neliečiamybę iš kandidatų per rinkimus. Jis priminė, kad Konstitucinis Teismas anksčiau yra išaiškinęs: Lietuvos prezidentui, Seimo nariams, Vyriausybės nariams ir teisėjams neliečiamybė reikalinga tam, kad jie galėtų vykdyti jiems Konstitucijoje nustatytas funkcijas įgyvendinant valstybės valdžią.
Šiuo metu Lietuvoje kandidatai visų lygių rinkimuose įgyja teisinę neliečiamybę Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatų sąrašus iki atitinkamai prezidento priesaikos, pirmojo naujai išrinkto Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos posėdžio.
"Priėmus pataisas, kandidatai, padarę nusikalstamas veikas, būtų bendrais pagrindais įstatymų nustatyta tvarka traukiami baudžiamojon atsakomybėn, suimami ar kitaip varžoma jų laisvė", - reziumavo J. Sabatauskas. Mykolo Romerio universiteto profesorius teisininkas Alfonsas Vaišvila įsitikinęs, kad neliečiamybė neturi galioti niekam - net šalies prezidentui. Tačiau, pasak jo, ir J. Sabatausko pasiūlymas yra bent mažas žingsnelis į priekį.
"Kai kandidatams taikoma neliečiamybė - visiškai logikos nėra. Juk neliečiamybė suteikiama neva dėl to, kad nebūtų trukdoma eiti svarbias pareigas. O kandidatas, galima sakyti, yra niekas. Kam jam neliečiamybė? Todėl registruoti projektai yra labai naudingi ir demokratiški", - sakė profesorius.
