„ Pradžioje buvo Žodis. Tas Žodis buvo pas Dievą...“
Mūsų atveju, tai buvo vokiečių žurnalisto Klauso Bachmano žodis - straipsnis „Kas neturi karvės, neturi iš ko gyventi" laikraštyje „Stuttgarter Zeitung". Straipsnis pasirodė 1997 m. sausio 18 d. ir skelbė apie sunkią padėtį Lietuvoje, būtent pasienyje, Medininkų kaime. Žurnalistas akcentavo, kad nėra lengva būti laimingam, kai aplink tik skurdas.
Kiekvienas iš mūsų norėtų būti laimingas, tačiau tik mažuma žino, kas yra tikroji laimė. Dažnai žmonės trokšta turėti materialinių, laikinų vertybių ir pamiršta apie pagalbą kitiems. Laimei, yra ir tokių, kurie gali dalintis su kitais tuo, ką jie turi. Pagalba kitam žmogui tampa jiems labai svarbi ir daro juos laimingus. Buvęs IBM inžinierius Jorgas Lehmannas perskaitė straipsnį „Kas neturi karvės, neturi iš ko gyventi" ir nė sekundės neabejodamas nusprendė padėti Medininkų kaimo gyventojams. Jam nebuvo svarbu, kad jis nebuvo turtuolis, tačiau turėjo daug valios ir noro padėti. J. Lehmannas organizavo labdaros renginių: Kalėdų maisto produktų rinkinys Medininkų gyventojams, drabužių ir namų apivokos daiktų rinkimas, pagalba ūkininkams. Tačiau svarbiausias jo įnašas – dviejų mokyklų - Medininkų šv. Kazimiero gimnazijos bei Gemeinschaftsschule Weil im Schönbuch (Vokietija) - parnerystės santykių užmezgimas ir mokinių mainų organizavimas.
Jau 1998 metais pirmoji mūsų mokinių grupė 2 savaitėms išvažiavo paviešėti Vokietijoje. Kelionių išlaidas pilnai padengė priimančioji pusė, kuri organizavo mokiniams išvykas į gamtą, ekskursijas, suteikė galimybę lankyti mokyklos pamokas bei pasižiūrėti, kaip mokosi Vokietijos mokiniai.
Toliau mokinių mainus vykdė Weil im Schönbuch mokyklos direktorius ponas Karlas Heinzas Hartmannas. 2007 metais kartu su mokytoja Gertrud Sänger Weil im Schönbuch mokyklos mokiniai atvažiavo į Lietuvą pažinti mūsų kraštą, istoriją, tradicijas. Jie buvo sužavėti mūsų svetingumu ir nuoširdumu.
Nuo to laiko mokinių mainai tapo reguliarūs ir vyksta kiekvienais mokslo metais, spalio mėnesį. Weil im Schönbuch mokyklos direktorius ponas Karlas Heinzas Hartmannas visą laiką pabrėžia , jog mes esame lygūs partneriai. Tą patį tvirtina ir nauja Weil im Schönbuch mokyklos direktorė Annette Pfitzenmeier. Kiekvieną kartą, kai mūsų mokiniai atvyksta į Vokietiją, juos pasitinka Weil im Schönbuch miestelio meras Wolfgangas Lahl.
Per 20 metų mūsų mokiniai surado daug naujų draugų, susipažino su naujomis tradicijomis, pažino svetimos šalies kultūrą ir išmoko gerbti kitus.
Spalio 5 dieną Medininkų šv. Kazimiero gimnazija vėl turėjo svečių, nes šventė dvidešimties metų bendradarbiavimo jubiliejų. Į Lietuvą, į Medininkus, atvyko Weil im Schönbuch miestelio meras Wolfgangas Lahl, žurnalistas Klausas Bachmanas, buvęs Weil im Schönbuch mokyklos direktorius Karlas Heinzas Hartmannas, dabartinė mokyklos direktorė Annette Pfitzenmeier ir 8 mokiniai. Jie susitiko su Medininkų mokyklos pirmos grupės mokiniais, kurie prieš 20 metų pirmą kartą išvažiavo į Vokietiją: Jelena Polujanska, Nelia Tomaševič, Leonidu Adamčíku, Bozena Kłusovska, Alekseju Vlasovu, Michalu Rakalovičiu. Dabar jie dirba, turi šeimas, tačiau iki šiol prisimena savo pirmą kelionę, kuri padarė didelį įspūdį ir padėjo išugdyti savyje norą pasiekti tikslą, norą tapti sėkmingam, norą padaryti Lietuvą gražesnę.
Per šventinę ceremoniją Medininkų šv. Kazimiero gimnazijos direktorė Mečislava Petkevič ir Medininkų seniūnė Renata Bogdanovič dėkojo mūsų svečiams sakydami, kad „mūsų draugystė yra didžiausia dovana. Mes mokomės suprasti vieni kitus, padėti vienas kitam.“
8 mokiniai, kurie šiais metais atvyko į jubiliejų, dalyvavo projekte „Dviejų kultūrų dialogas“. Jie buvo apgyvendinti šeimose, susirado daug draugų, susipažino su Lietuvos šeimų kasdienybe. Labai svarbus projekto momentas buvo supažindinti mokinius iš Vokietijos su Lietuvos šimtmečio įvykiais, su šalies sėkmės istorija, kurią kūrė visi Lietuvos žmonės– mūsų seneliai, proseneliai, tėvai, mes. Daugelis savo šeimose turime dar gyvų prisiminimų apie dvasininkus, ūkininkus, sportininkus, mokytojus, Sąjūdžio dalyvius, mokslininkus ar savanorius. Tai mūsų herojai, mūsų Lietuva. Todėl visi kartu apsilankėme Valstybės pažinimo centro parodoje „Nepamirštos ateitys: Lietuvos šimtmečio vizijos“, skirtoje Lietuvos valstybingumo atkūrimo šimtmečiui, Pasieniečių mokykloje ir Valstybės sienos apsaugos muziejuje; kartu kūrėme suvenyrus Gintaro galerijoje; turėjome daug linksmų ir naudingų užsiėmimų mokykloje – integruotą matematikos ir kūno kultūros pamoką (mokytojos N. Polujanskaja, T. Siroit), chemijos pamoką „Linksmi eksperimentai“ (mokytoja A. Ivanova), žaidėme krepšinį, gilinome anglų kalbos žinias.
Australų poetė Pam Brown rašė: „Draugystės nesumenkina nei atstumas, nei laikas, nei nelaisvė, nei karas, nei kančia, nei tyla. Kaip tik į šią dirvą ji giliausiai suleidžia šaknis. Ir šioje dirvoje ji pražysta“. Taip pražydo ir mūsų draugystė, kuri užsimezgė 1990-aisiais.
Anglų kalbos mokytoja
metodininkė Iraida Vlasova
http://l24.lt/lt/svietimas/item/268518-ilga-ir-grazi-medinink-sv-kazimiero-gimnazijos-draugyste-su-vokietijos-mokykla#sigProGalleria0c2f2eaada