Europos Sąjungoje 2016-2017 m. buvo patvirtintas VHA protrūkis, kuriame buvo nustatyta 2660 VHA atvejų, iš kurių daugiau nei pusę sudarė suaugę vyrai, turintys lytinių santykių su vyrais.
ULAC duomenimis, per septynis šių metų mėnesius Lietuvoje užregistruoti 35 VHA atvejai (praėjusiais metais per tą patį laikotarpį – 2). Tikėtina, kad trečdalis (12 (34%) susirgusiųjų galėjo užsikrėsti kitose šalyse. Tarp susirgusiųjų šiais metais 4 (11%) vaikai ir 31 (89%) suaugęs. Daugiau nei 60 % atvejų užregistruota tarp 18-44 metų asmenų.
„Lietuvoje yra palankios sąlygos hepatito A virusui plisti ne tik šeimose, bet ir tarp artimai bendraujančių asmenų. Esant mažam sergamumui nuolat didėja imlių žmonių dalis, todėl didėja ir protrūkių tikimybė“, - sakė prof. dr. Saulius Čaplinskas, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius.
Hepatito A virusas (HAV) sukelia kepenų uždegimą (virusinį hepatitą A). Pirmieji ligos požymiai gali pasireikšti po 14-45 dienų. Užkrečiamasis laikotarpis tęsiasi apie tris savaites.
Šis virusas plinta fekaliniu-oraliniu būdu, t.y. juo užsikrečiama, kai virusas patenka į nesirgusio ar nevakcinuoto žmogaus organizmą per burną, dažniausiai su užterštu maistu ar vandeniu.
„Vieni svarbiausių rizikos veiksnių yra ne tik buitiniai kontaktai su sergančiuoju hepatitu A, nepakankamas asmens higienos laikymasis, bet ir kelionės į užsienio šalis, vyrų lytiniai santykiai su vyrais“, - akcentavo prof. dr. Saulius Čaplinskas.
Hepatito A virusas paplitęs visame pasaulyje, tačiau labiausiai endemiškos šalys yra Egiptas, Tunisas, Indija, Tailandas, kai kurios Pietų Europos šalys. Nuo 2016 metų Europos Sąjungos šalyse hepatito A virusas plinta tarp vyrų, turinčių lytinių santykių su vyrais.
Pagrindinė ir efektyviausia profilaktikos priemonė nuo VHA yra skiepai. Dvi hepatito A vakcinos dozės užtikrina ilgalaikį, apie 20 metų trunkantį imunitetą. Ketinantiems keliauti į didelio endemiškumo šalis, rizikos grupių asmenims rekomenduojama pasiskiepyti.
Norint išvengti hepatito A viruso išplitimo namų aplinkoje svarbu:
Nepamiršti rankų higienos svarbos. Jei serga vaikas, jo rankų higiena turi rūpintis tėvai, globėjai;
Visą ligos laikotarpį negaminti maisto kitiems asmenims;
Namų aplinkai valyti rekomenduotini šilti muilo, geriamosios sodos tirpalai arba specialios buitinės patalpų, indų valymo ar dezinfekuojančios valymo priemonės;
Ligonio slaugos daiktai, kieti žaislai plaunami karštame muilo-sodos tirpale, po to skalaujami karštu vandeniu;
Lovos skalbiniai ir apatiniai drabužiai skalbiami ne žemesnėje nei 71°C temperatūroje arba virinami.
ULAC
