Seimas, priėmęs Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas, įteisino antialkoholinius variklio užraktus.

Neblaivių vairuotojų avarijose nukentėjo ir suaugusieji, ir vaikai.

Prabėgęs šventinis laikotarpis – ne tik likę smagūs prisiminimai, dovanos ir geros emocijos. Jo metu užfiksuota ir ne viena nusikalstama veika, smurto artimoje aplinkoje atvejai, demaskuoti neblaivūs vairuotojai. Tad kol dauguma šventė, policijos pareigūnai intensyviai sergėjo viešąją tvarką, siekė užtikrinti gyventojų saugumą, vykdė intensyvias eismo dalyvių kontroles.

Susisiekimo ministerija atsisako anksčiau šiais metais išsakytos idėjos viešinti neblaivių vairuotojų pavardes. Tokią iniciatyvą ministerija svarstė šiemet balandį po rezonansą sukėlusios avarijos.

Jau pusmetį Lietuvos vairuotojai neprivalo su savimi vežiotis krūvos dokumentų, tačiau 8 iš 10 vairuojančių žmonių be jų nesėda į automobilį. Šie vairuotojai, kaip ir buvo įpratę iki liepos 1 dienos, pasiima privalomojo draudimo liudijimą, transporto priemonės techninės apžiūros bei registravimo dokumentus ir vairuotojo pažymėjimą. Tik 9 proc. mūsų šalies vairuotojų šių dokumentų nesivežioja.

Gruodį gatvėse prasidėjusios prieššventinės spūstys iš vairuotojų pareikalaus daugiau kantrybės ir geranoriškumo. Draudikai primena taisykles, kurios palengvins padėtį keliuose ir padės išvengti eismo nelaimių rizikos.

Visoje Europoje jauni – 16–24 m. – vairuotojai avarijose žūsta vidutiniškai 1,7 karto dažniau. Lietuvoje šis skaičius yra 1,3 karto didesnis nei Europos Sąjungos vidurkis. Mažesnį nei vienerių metų stažą turintys vairuotojai sukelia 12 proc. visų eismo įvykių mūsų šalyje. Tai viena iš temų, šiandien aktualių visai Europai, aptartų pirmą kartą Lietuvoje, Kauno Vytauto Didžiojo universitete (VDU), vykusioje tarptautinėje eismo psichologų konferencijoje.

Kelyje svarbios ne tik vairavimo sąlygos, bet ir vairuotojų savijauta. Šeimos gydytojas įspėja, kad gebėjimą vairuoti gali paveikti ne tik slopinantys antidepresantai ar nuskausminamieji medikamentai, bet ir vaistai nuo peršalimo bei emocinė žmogaus savijauta. Draudikai atkreipia dėmesį, kad Lietuvos gyventojai sėsdami už vairo per mažai dėmesio skiria savo savijautai. Ji rudens bei žiemos mėnesiais tampa ne tik avarinių situacijų, bet ir eismo įvykių priežastimi.

Kas penktas vairuotojas Kaune, laukdamas žalio šviesoforo signalo, mėgaujasi kava ar kitu gėrimu arba užkandžiais. Tuo tarpu Vilniuje bemaž tiek pat vairuotojų, sustoję prie sankryžų, ima naršyti telefone. Tapšnoti išmaniuosius mėgsta ir klaipėdiečiai, tačiau pastarieji už vairo rečiausiai užsiima pašalinėmis veiklomis.

Per savaitę, lapkričio 12-18 dienomis, Vilniuje įkliuvo 27 transporto priemones vairavę neblaivūs vairuotojai.