Mobiliuoju telefonu automobilyje naudojasi 65 procentai Lietuvos gyventojų. Beveik pusė – 43 proc. – jų išmanųjį telefoną pasitelkia navigacijai, įjungdami populiariausias kelionių programėles, 34 proc. – skambina ir kalbasi naudodamiesi laisvų rankų įranga, 12 proc. klausosi mėgstamos muzikos. Tačiau net dešimtadalis prisipažįsta vairuodami skambinantys telefonu be laisvųjų rankų įrangos, o dar 10 proc. jų naršo internete ir rašo tekstinius pranešimus.

Laisvėjant karantino sąlygoms vis daugiau vairuotojų grįžta į gatves: už vairo sėda ne tik esant būtiniems atvejams, bet ir važiuoja į darbą. Draudikai pataria prieš sėdant už karantino laikotarpiu mažai naudoto automobilio vairo patikrinti tepalų kiekį, žibintų bei padangų būklę. Taip pat reikėtų pasirūpinti ir garaže ar automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusios transporto priemonės langų bei valstybinių numerių švara.

Penktadalis šalies vairuotojų išvis nevartoja alkoholio, o dar trys penktadaliai paragavę mažiausią svaigiųjų gėrimų kiekį niekada nesėda už vairo. Eismo ekspertų teigimu, tokie visuomenės nuomonės tyrimo rezultatai rodo nuosekliai mažėjančią gyventojų toleranciją vairavimui išgėrus.

Penktadalis šalies vairuotojų išvis nevartoja alkoholio, o dar trys penktadaliai paragavę mažiausią svaigiųjų gėrimų kiekį niekada nesėda už vairo. Eismo ekspertų teigimu, tokie visuomenės nuomonės tyrimo rezultatai rodo nuosekliai mažėjančią gyventojų toleranciją vairavimui išgėrus.

Lietuvos vairuotojai dažniau nei kitų Baltijos šalių atstovai naudojasi automobiliniais vaizdo registratoriais. Be to, absoliuti dauguma juos turinčių lietuvių įsitikinę šių prietaisų nauda, o Latvijos ir Estijos gyventojai nusiteikę gerokai skeptiškiau.

Nors šios žiemos orai išskirtinai švelnūs, tačiau jie nesumažino skambučių į pagalbos kelyje tarnybas dėl netikėtai sugedusių automobilių skaičiaus. Draudikai pastebi, kad kasmet daugėja transporto priemonių gedimų, kurių vairuotojai savarankiškai įveikti neįstengia. Statistika rodo, kad net ir pradūrę padangą Lietuvos vairuotojai kelyje vis dažniau ieško pagalbos, o ne keičia ją patys.

Skaisti vasario saulė teikia ne vien geras emocijas – akinantys jos spinduliai gatvėse tampa tikru iššūkiu vairuotojams. Pasak draudikų, vairuotojams ji yra kur kas pavojingesnė nei nepalankios oro sąlygos ar akinančios kitų transporto priemonių šviesos.

Šį savaitgalį, sausio 24-25 dienomis, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūnai vykdė priemones Kauno mieste bei Kauno rajone, kurių metu tikrino, ar vairuotojai yra sąmoningi, nevairuoja vartoję alkoholio ir laikosi Kelių eismo taisyklių (KET). Vykdytų priemonių metu nustatyta 16 KET pažeidimų.

Didžiausia šalies ne gyvybės draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ praneša, kad per pirmą mėnesį, kai veikia eismo įvykių e-deklaravimo sistema, jau sulaukta apie 100 klientų pranešimų šiuo išmaniu būdu. Klientai teigia, kad pildymas buvo paprastesnis nei popierinėje formoje ir užėmė maždaug 2 kartus mažiau laiko, informuojama pranešime spaudai.

Vairavimo sąlygos Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse skiriasi nedaug, tačiau Baltijos šalių vairuotojai kelyje nerimauja dėl skirtingų dalykų. Tyrimas parodė, kad Estijos žmonėms labiau nei lietuviams ir latviams nerimą prie vairo kelia oro sąlygos. Lietuvos vairuotojai labiau nei Baltijos šalių kaimynai bijo sukelti arba patekti į eismo įvykį. Tuo tarpu latviai daugiau nei lietuviai ir estai jaudinasi, kad važiuojant automobilis suges.

 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24