Užsienio kompanijos, nesulaukusios banko „Snoras“ veiklos atnaujinimo, pradėjo investicinių ginčų prieš Lietuvos Vyriausybę procedūrą.

Energetikos ir technikos muziejus Vilniuje kviečia susipažinti su interaktyviu verdančio vandens reaktoriaus modeliu.

Tokį reaktorių Japonijos korporacija „Hitachi“ statys Visagino atominėje elektrinėje, praneša LTV „Šiandien“.

Tarp nacionalizuoto „Snoro“ banko užšaldytų sąskaitų – ir ligoninių, savivaldybių bei sportininkų pasiruošimo olimpiadai sąskaitos. Savivaldybių asociacija Vyriausybės jau prašo pagalbos, kad nevėluotų mokytojų atlyginimai ir nesutriktų ligoninių darbas, praneša LTV Naujienų laida „Šiandien“.

Trečiadienio popietę Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje pradėjo veikti po vieną „Snoro“ banko skyrių.

Pramonininkai neatmeta, kad „Snoro“ krizei užsitęsus, dalis smulkiųjų įmonių gali bankrutuoti, dalies prekių ženklų rinkoje gali nebelikti.

2012-ieji Lietuvos medienos pramonei bus išbandymų metai, teigia verslininkai. Esą sudėtinga Europos Sąjungos ekonominė situacija mažina medienos paklausą rinkose ir muša žemyn jos kainas. Tačiau padėties verslininkai nedramatizuoja, praneša LTV „Panorama“.

Premjeras sako, kad jei Vilniaus miesto savivaldybė negrąžintų skolos „Snorui“, pinigų netektų 6–15 tūkst. indėlininkų.

Pirmadienį žiniasklaida pranešė, kad Vilniaus savivaldybė nacionalizuotam bankui „Snoras“ kitąmet privalo sumokėti apie 80 mln. Lt, tačiau „Snorui“ tapus valstybės nuosavybe, sostinės valdžia šios skolos padengti neskubės.

Nacionalizuoto banko „Snoras“ klientus vienijanti „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacija siūlo išsaugoti banko veiklą.

Taip, asociacijos teigimu, būtų apginti visų „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių interesai.

Asociacijos skaičiavimais, „Snore“ yra 2,51 mlrd. litų neapdraustų indėlių, kurie pagal Vyriausybės siūlomą scenarijų būtų nurašomi.   

Didžiosios šalies profesinės sąjungos Seimui ir Vyriausybei pateikė bendrus reikalavimus.

Profsąjungų atstovai sako, kad Lietuvoje nyksta vidurinysis visuomenės sluoksnis ir didėja žmonių, kurie gyvena žemiau skurdo ribos skaičius. Tarp reikalavimų – minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimas iki 1 tūkst. Lt, komunalinių paslaugų ir maisto produktų kainų mažinimas.

Šių metų trečiąjį ketvirtį nedarbas Lietuvoje siekė 14,8 proc., kas antras bedarbis nedirbo ilgą laiką, rodo Statistikos departamento tyrimas.

Palyginti su ankstesniu ketvirčiu, nedarbas smuko 0,8 proc. punkto, o su tuo pačiu laikotarpiu pernai – 3 proc. punktais.

 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24