Revoliucijos taip ir nesukėlusios technologijos: nuo riedžių iki išmaniųjų akinių

2020-08-05, 13:49
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)
Revoliucijos taip ir nesukėlusios technologijos: nuo riedžių iki išmaniųjų akinių pixabay.com asociatyvi nuotr.

„Bitės Profai“ dalinasi technologijomis, kurios savo laiku sužavėjo visą pasaulį, bet po sėkmingo pirmo įspūdžio taip ir nepasiekė planuotos sėkmės.

„Žiulis Vernas, Džordžas Orvelas, Herbertas Velsas ir kiti rašytojai fantastai savo ateities vizijomis padarė didelę įtaką žmonių vaizduotei. Mums pasisekė, nes gimėme laikais, kai praeities fantastų vizijos tampa realybe. Kita vertus, jau ne vienos revoliuciją žadėjusios technologijos kūrėjai gavo įsitikinti, kad fantazuoti yra lengviau negu įtvirtinti savo technologijas pasaulyje. Riedžiai, išmanieji akiniai, 3D spausdintuvai, dronai ir virtuali realybė žadėjo nematytus dalykus, tačiau jų vizijoms išsipildyti nebuvo lemta“, – sako „Bitės Profas“ Andrius Archangelskis, dirbantis Kauno „Akropolyje“ esančiame „Bitės“ salone.

1. Transporto revoliuciją žadėję riedžiai „Segway“

Dar 2001 metais televizijos laidoje pirmą kartą pristatyta nauja transporto priemonė – riedis „Segway“. Tai – daugybės investicijų bei pastangų pareikalavusi technologija, kuri sukėlė daug lūkesčių, tačiau užleido vietą tobulesnėms transporto priemonėms. Praėjusį mėnesį buvo pagamintas paskutinis šio tipo „Segway“ riedis – liepos 15 dieną buvo oficialiai nutraukta jų gamyba, rašoma pranešime spaudai.

„Vos anonsuotas riedis „Segway“ išties daugeliui paliko didelį įspūdį – dviratė transporto priemonė, kuri tiek pažangi, kad ją galima valdyti tiesiog balansuojant savo kūnu. Deja, „Segway“ sunkiai prigijo visuomenėje. Jis buvo gana didelis ir sunkus, todėl riedį užsinešti laiptais į namus vienam žmogui buvo gana sudėtinga. Be to, „Segway“ išliko itin brangus net ir praėjus dešimtmečiui po jo pristatymo, pavyzdžiui, 2012 m. Lietuvoje jis kainavo kaip automobilis – keliolika tūkst. litų“, – teigia ekspertas.

Praėjus beveik dvidešimtmečiui nuo pristatymo „Segway“ riedžiai pagrinde įsitvirtino bendrovėse ar viešajame sektoriuje – dideliuose sandėliuose ar policijos pareigūnų patruliavimui. Jais riedėjo ir Palangos, Kauno bei Vilniaus patruliai.

Riedžių viziją palengvinti mūsų keliavimo įpročius trumpais atstumais iš dalies pavyko įgyvendinti pernai itin išpopuliarėjusių elektrinių paspirtukų kūrėjams. Panašu, kad šios technologijos kūrėjai pasimokė iš savo pirmtako riedžio, nes paspirtukai yra kur kas kompaktiškesni, lengvesni ir jais lengva manevruoti po miestą. Be to, jų kaina jau pačioje prekybos pradžioje buvo kur kas prieinamesnė.

2. Veido kompiuteriai arba išmanūs akiniai

„Daugelis technologijų entuziastų iki šiol prisimena 2012 metus, kai kompanijos „Google“ bendraįkūrėjas Sergey Brinas pasauliui pristatė išmaniųjų akinių „Google Glass“ prototipą. Vos pristatyti akiniai sukėlė didžiulį ažiotažą: atrodė, kad netrukus nešiodami akinius galėsime juose matyti ir valdyti įvairią informaciją apie aplinką ir jaustis tarsi fantastiniuose filmuose. Deja, tokių filmų lygio šie akiniai taip ir nespėjo pasiekti, nes įsiplieskė diskusijos dėl asmeninio privatumo, o pernelyg didelė įrenginio kaina atbaidydavo ir didžiausius smalsuolius.

2015 metais pati „Google“ nutraukė šių akinių prekybą ir nuo to laiko tiekia juos tik verslui – nuo gamybos bendrovių iki medikų“, – išskiria A. Archangelskis.

Rinkoje šiuo metu galima rasti ir kitų gamintojų išmaniųjų akinių, tačiau pirminės vizijos jie vis dar nepateisina. Pavyzdžiui, žymieji „Snapchat Spectacles“, kurių pagrindinis tikslas – filmuoti įvairius vaizdo klipus. Iš dalies „Google“ idėją atitinka „Vuzix Blade“ akiniai, tačiau jie vis dar atrodo kaip akiniai iš fantastinių filmų.

Pasaulis daug vilčių deda į „Amazon“ vis dar kuriamus akinius „Echo Frames“, tačiau, bent jau šiuo metu, jie neturi kameros ar ekrano ir labiau skirti bendrauti su bendrovės virtualiu asistentu „Alexa“.

3. Siuntinius į namus pristatantys dronai

Dar 2013 metais viena didžiausių kompanijų pasaulyje „Amazon“ suintrigavo klientus jos vadovui Jeffui Bezosui pareiškus, kad jau po 4-5 metų žmonėms siuntinius į namus pristatinės dronai. Ar šie lūkesčiai buvo pateisinti?

„Praeitame dešimtmetyje, kai prasidėjo dronų revoliucija, išties atrodė, kad jau greitai šie prietaisai galės mums į namus pristatyti tiek picą, tiek naują televizorių. 2016 metais „Amazon“ pristatė savo pirmąjį komercinį droną, kuris Jungtinėje Karalystėje vienam vartotojui pristatė televizijos transliavimo įrenginį ir spragėsių pakuotę. Tiesa, tai nebuvo startas masiniam dronų-kurjerių tinklui, o 2018 metais „Amazon“ paskelbė dar labiau plečianti savo siuntų pristatymo furgonų parką,“ – teigia ekspertas.

Nepaisant to, dronų revoliucija vis dar tęsiasi ir šiandien jie plačiai naudojami kino industrijoje bei inžinerijoje: „Kalbant apie siuntų pristatymą, be „Amazon“ tokią galimybę jau testuoja ir kitos siuntų pristatymą teikiančios kompanijos – „Uber“, UPS ir kitos. Pavyzdžiui, per karantiną Airijoje viena bendrovė vaistus savo klientams pristatinėjo jau dronais.“

4. 3D spausdintuvai: technologija, kuriai galime būti kantresni?

Prieš penkerius metus technologijų ir gamybos ekspertai žadėjo dar vieną revoliuciją, kuri užtikrintai prasidėjo su 3D spausdintuvais. Būsimos šios technologijos galimybės tapo fantazijų šaltiniu, todėl ilgainiui ėmė atrodyti, kad greitai daugelis vartotojų galės savo namuose įsirengti priimtino dydžio 3D spausdintuvus ir atsispausdinti viską, kas šaus į galvą.

„Tokiems lūkesčiams nebuvo lemta išsipildyti, nes spausdintuvai kainavo brangiai, o atsispausdinti bet ką taip pat buvo sunku, nes reikėjo, tinkamų medžiagų, be to ypač sunku buvo pasidaryti norimų gaminių brėžinius. Todėl vartotojai netrukus į tokius spausdintuvus numojo ranka, o prie šios technologijos pasiliko tik verslai ir technologijų entuziastai“, – pasakoja A. Archangelskis.

Šiandien 3D spausdintuvų galimybės smarkiai prasiplėtusios, pavyzdžiui, per parą už kiek mažiau nei 4 tūkst. JAV dolerių jau galima atsispausdinti nedidelį namelį, o pernai buvo atspausdintas pirmas kelias tonas sveriantis laivas: „Kita vertus, juos vis dar retai sutiksime eilinių vartotojų namuose, tad pirminės vizijos išsipildymo, kad neišeidami iš namų operatyviai galime atsispausdinti bet ką, dar teks gerokai palaukti.“

5. Ar virtualios realybės sėkmė vis dar reali?

„Facebook“ 2014 metais nusipirko virtualios realybės įrenginius kuriančią bendrovę „Oculus“, technologijų milžinė „Samsung“ 2015 metais pristatė „Gear VR“, o HTC 2016 metais išleido savo įrenginį „Vive“.

„Tuo metu atrodė, kad žalia šviesa virtualios realybės revoliucijai – uždegta. Bet ar ji įvyko? Iki šiol panašu, kad ne. Namų vartotojams gana brangūs virtualios realybės įrenginiai pasirodė neįkandama investicija į eksperimentinę technologiją, be to patys įrenginiai buvo labai reiklūs kompiuterių spartai. Norint patirti, ką reiškia virtuali realybė, reikėjo ir vis dar tebereikia gana galingų kompiuterių, o pigesnės alternatyvos nuvilia pernelyg ribotu turiniu“, – apibendrina „Bitės Profas“.

Tiesa, virtuali realybė atrado savo nišą kompiuterinių žaidimų industrijoje. Rinkos analitikai „Research and Markets“ skaičiuoja, kad pernai šios rinkos vertė siekė 7,7 mlrd. JAV dolerių, o iki 2025 metų turėtų pasiekti 42,5 mlrd. JAV dolerių. Kiti virtualios realybės sprendimai, pavyzdžiui, „Microsoft“ vystomas „HoleLens“ pasuko į verslą ir padeda medikams operuoti žmones ar technikams per atstumą remontuoti įvairius įrenginius, sekant instrukcijas virtualioje realybėje.

Komentuoti

 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x150px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24