Konstitucinis Teismas: Seimo rinkimų įstatymui prieštarauja Darbo partijos kandidatų eiliškumas ir rezultatai Biržų-Kupiškio apygardoje

2012-11-11, 05:42
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

Konstitucinis Teismas šeštadienį paskelbė išvadą, kad galutiniai Seimo rinkimų rezultatai daugiamandatėje rinkimų apygardoje buvo patvirtinti teisėtai, tačiau Seimo rinkimų įstatymui prieštarauja Darbo partijos kandidatų Živilės Pinskuvienės, Jolantos Gaudutienės, Jono Pinskaus, Vytauto Griciaus, Viačeslav Ždanovič galutinis vietos nustatymas po rinkimų.

Iš Konstitucinio Teismo paminėtų penkių Darbo partijos narių į Seimą pateko Ž. Pinskuvienė, J. Pinskus bei J. Gaudutienė. Tiesa, Vilniaus miesto vicemeras J. Pinskus yra paskelbęs, kad Seimo nario mandato atsisako.

„Pagal sąrašus tenkančių kandidatų skaičius nėra pakeistas nei Darbo partijai, nei socialdemokratams, nei kitoms partijoms. Išvadoje tik pasisakyta dėl Darbo partijos atitinkamų kandidatų, kurie negali būti laikomi išrinktais į Seimą, dėl reitingavimo“, - sakė Konstitucinio Teismo pirmininkas Romualdas Kęstutis Urbaitis.

Konstitucinio Teismo teisėjai taip pat priėjo prie išvados, kad vienmandatėje Biržų-Kupiškio apygardoje padaryti pažeidimai prieštarauja Seimo rinkimų įstatymui. Biržų-Kupiškio vienmandatėje apygardoje laimėjo socialdemokratas Aleksandras Zeltinis, tačiau pirmame ture pirmą vietą užėmusio A. Zeltinio ir trečią vietą užėmusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatės Nijolės Šatienės balsų skirtumas – 29 balsai.

Šilutės-Pagėgių, Širvintų-Vilniaus, Vilniaus-Trakų, Kaišiadorių-Elektrėnų, Jurbarko ir Pajūrio apygardų rezultatai, Teismo nuomone, nustatyti nepažeidžiant Seimo rinkimų įstatymo.

 

Masinis papirkinėjimas – savaime turi įtakos rezultatams

 

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad masinis, sisteminis rinkėjų papirkimas vykstant rinkimų procesui laikytinas šiurkščiu demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų, taip pat jų proceso sąžiningumo ir skaidrumo, principų pažeidimu. Anot Teismo, tokie pažeidimai sudaro prielaidas pagrįstai abejoti rinkimų rezultatų legitimumu ir teisėtumu, tad darytina prielaida, kad jie savaime laikytini turinčiais esminę įtaką rinkimų rezultatams.

Ši prielaida, kad masiniai ir sisteminiai papirkimai savaime turi esminę įtaką rinkimų rezultatams, gali būti paneigta Vyriausiajai rinkimų komisijai įvertinus kitas konkrečias aplinkybes.

Nepaneigus šios prielaidos, laikoma, jog tokiais šiurkščiais pažeidimais galėjo būti iškreipta tikroji rinkėjų valia, taigi kandidatai, kuriuos išrinkti siekiant buvo padaryti šiurkštūs rinkimų principų pažeidimai, negali įgyti Seimo nario mandato.

Konstitucinio Teismo nuomone, Vyriausioji rinkimų komisija turi turėti pakankamus įgaliojimus, kad nustačiusi šiurkščius rinkimų pažeidimus galėtų tinkamai reaguoti ir užtikrinti, jog rinkėjų valia nebūtų iškreipta, o į Seimą nepatektų asmenys, kurių išrinkimo teisėtumas kelia abejonių. Tačiau rinkimų rezultatų panaikinimas, pasak Teismo, yra išimtinė priemonė.

Teismas taip pat pasakė, kad tikroji rinkėjų valia gali būti iškreipiama ir tais atvejais, kai rinkėjai neleistinais būdais skatinami atiduoti savo pirmumo balsą už vieną ar kitą kandidatą partijos sąraše.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Vyriausioji rinkimų komisija, tvirtindama galutinę Darbo partijos kandidatų sąrašo eilę ir nustatydama, kurie asmenys pagal šios partijos sąrašą yra išrinkti į Seimą, neatsižvelgė į turimą informaciją, jog buvo organizuojamas masinis balsų pirkimas bausmės vykdymo vietose, įskaitant pirmumo balsų atidavimą už Darbo partijos kandidatų sąraše esančius asmenis – J. Pinskų, Ž. Pinskuvienę, J. Gaudutienę, V. Gricių, V. Ždanovičių. Taip galėjo būti papirkta iki 3000 rinkėjų.

Tačiau, Teismo vertinimu, pažeidimų daugiamandatėje rinkimų apygardoje mastas nebuvo toks didelis, kad būtų galėjęs turėti esminę reikšmę nustatant kandidatų sąrašams tenkančių mandatų skaičių.

 

Prezidentė - nekomentuoja

 

Prezidentei Konstituciniame Teisme atstovavusi jos patarėja Indrė Pukanasytė teigė, jog „prezidentė Konstitucinio Teismo išvados nekomentuoja".

„Dabar kadangi pagal Konstituciją ir Seimo rinkimų įstatymą Seimas turi priimti sprendimą, o prezidentė pati priims sprendimus ir apie juos informuos kitos savaitės pradžioje", - sakė patarėja.

Anot jo, dabar atitinkamus sprendimus turėtų priimti Seimas - tai yra rinkimai Biržų-Kupiškio rinkimų apygardoje, kurioje laimėtoju buvo pripažiintas socialdemokratas A. Zeltinis bus pripažinti neįvykusiais, taip pat bus sprendžiama dėl Darbo partijos sąrašo eiliškumo.

Tautininkų sąjungos vadovas Gintaras Songaila teigė pirmadienį Seime registruosiantis Seimo nutarimo projektą, kuriuo siūlysiąs Seimui priimi sprendimus atsižvelgiant į KT išvadą.

Anot G. Songailos, po tokios KT išvados VRK įgaliojimai turėtų „automatiškai" nutrūkti. Tačiau Seimo socialdemokratų frakcijos nario Vytenio Andriukaičio teigimu, tai tėra asmeninė G. Songailos nuomonė. Dėl galutinių sprendimų ir dėl VRK įgaliojimų, anot V.Andriukaičio spręs visas Seimas, o sprendimai „gali būti labai įvairūs".

 

Z.Vaigauskas: kolegos siūlo prie 3 „darbiečių“ pavardžių parašyti 0 balų

 

„Sprendimas kiek netikėtas ir nelauktas, kaip ir visi Konstitucinio Teismo sprendimai. Apibendrinantis rinkimų patirtį iš tam tikros distancijos ir tikrai labai vertingas. Konstitucinio Teismo išvados esmė yra tokia: sąrašai, kurie gavo mandatus daugiamandatėje apygardoje nekvestionuojami ir mes tą labiausiai akcentavome. Konstitucinis Teismas iškėlė aspektą, kuris nebuvo svarstytas ir rinkimų įstatyme nėra apibrėžtas – tie kandidatai, kurie pažeidė įstatymą turėtų būti braukiami ir iš daugiamandatės rinkimų apygardos kandidatų sąrašo ir negauti mandatų pagal reitingo balsus“, - Konstitucinio Teismo išvadą komentavo Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas.

Pirmininkas taip pat prisiėmė kaltę, kad dėl Biržų-Kupiškio rinkimų apygardos Vyriausioji rinkimų komisija ir apygardos rinkimų komisija padarė ne viską – tai yra leido vykti antrajam rinkimų turtui, nors abejonių sukėlė jau pirmasis turas.

„Iš esmės viską spręs Seimas, bet aš manau, kad spręs taip, jog Biržų-Kupiškio rinkimų apygardoje rinkimai bus laikomi neįvykę ir kandidato išrinkto nebus, o Darbo partijos kandidatai, kurie išvardijami Konstitucinio Teismo išvadoje, būtų išbraukti iš sąrašo – kolegos sako, kad jiems prie pavardžių, kur nurodomi reitingo balai, turi būti parašyti nuliai“, - teigė Z. Vaigauskas.

Jų vietą, anot Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko, turėtų užimti toliau rinkėjų išrikiuoti kandidatai. Pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos nurodomus duomenis, Darbo partijos kandidatų eilėje rikiuojasi Vilija Filipovičienė, Gediminas Jakavonis ir Larisa Dmitrijeva.

 

Kreipėsi į prezidentę ir Seimą

 

Rinkimų rezultatus ginčijo Lietuvos tautininkų sąjunga, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei Darbo partija. Šios partijos kreipėsi į prezidentę Dalią Grybauskaitę, o tautininkai ir į parlamentą, prašydami pasiteirauti Konstitucinio Teismo, ar teisėtai patvirtinti rinkimų rezultatai.

Tautininkai siekė, kad rinkimų rezultatai būtų pripažinti negaliojančiais visoje daugiamandatėje apygardoje, kurioje renkama 70 Seimo narių, bei šešiose vienmandatėse – Šilutės-Pagėgių, Biržų-Kupiškio, Širvintų-Vilniaus, Vilniaus-Trakų, Kaišiadorių-Elektrėnų ir Jurbarko.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga rinkimų rezultatus norėjo panaikinti Biržų-Kupiškio rinkimų apygardoje, nes pirmame ture skirtumas tarp pirmą ir trečią vietą užėmusių kandidatų buvo 29 balsai – valstiečių žaliųjų kandidatė liko trečia. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga buvo pranešusi, kad šios apygardos Kaštonų apylinkėje rinkimų naktį vyko puota – balsų skaičiavimą perėmė Biržų-Kupiškio apygardos komisija, tačiau valstiečiai žalieji įsitikinę, kad šios apylinkės biuletenių kontrolė buvo prarasta.

Darbo partija buvo nepatenkinta rinkimų rezultatais Pajūrio rinkimų apygardoje, kurioje jų kandidatė antrame ture 39 balsų skirtumu pralaimėjo konservatoriui.

Pagal Seimo rinkimų įstatymą, kai paskelbiami oficialūs rinkimų rezultatai, partijos ir kandidatai „Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus arba jos atsisakymą nagrinėti skundus dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų“ gali apskųsti Seimui ar prezidentui. Tai turi būti padaroma ne vėliau nei per 24 valandas po to, kai paskelbiami oficialūs rinkimų rezultatai.

Tokiais atvejais Seimas ar prezidentas ne vėliau kaip per 48 valandas kreipiasi į Konstitucinį Teismą su paklausimu dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo.

Konstitucinis Teismas paklausimą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 72 valandas nuo jo įteikimo.

DELFI primena, kad Vyriausioji rinkimų komisija yra panaikinusi rinkimų rezultatus Zarasų-Visagino rinkimų apygardoje, kurioje buvo nustatyta, kad šiurkštūs „darbiečio“ Rimvydo Podolskio rinkimų pažeidimai galėjo turėti įtakos nustatant rinkimų rezultatus – tai yra nebuvo įmanoma nustatyti, ar į antrą turą turi patekti „darbietis“, ar trečioje vietoje likęs socialdemokratas.

Rinkimai Zarasų-Visagino apygardoje vyks pakartotinai ne vėliau nei po pusės metų.

www.delfi.lt

www.lietuvosvalstybe.com

Komentuoti

 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24