Kyla natūralūs klausimai, ar anksčiau balsų niekas nepirko, kodėl reikalingi tokie drastiški pareiškimai ir sprendimai?
Manau, kad per šiuos rinkimus galime kalbėti apie ištisą kokybiškai naują balsų pirkimo sistemą.
Taigi, buvo perkami ne pavieniai balsai.
Šį kartą balsai perkami urmu, t. y. jau atsirado rinka, kurioje yra paklausa ir pasiūla. Yra didmenininkai – tarpininkai, kurie gali parduoti kelis tūkstančius balsų. Nebereikia kandidatui ar jo padėjėjui pačiam eiti prie apylinkių ir organizuoti pirkimo, yra tokia verslo rūšis, kuri gali parduoti norimą kiekį balsų. Priminsiu – filmuotoje medžiagoje „pardavėjas urmu“ skaičiavo, kad parduoda apie du tūkstančius balsų. Lietuvos praktikoje tai – labai didelis kiekis, kur neretas atvejis, kai vienmandatėje lemia dešimtys ar šimtai balsų.
Labai svarbi organizuoto balsų pirkimo sąlyga yra pirkėjui būti įsitikinusiam, kad jis nusipirko kokybišką „prekę“. Tokios galimybės nebuvo prieš kelis metus, tačiau dabar ji jau masinė. Beveik visi turi mobiliuosius telefonus su kameromis, kuriuos galima įsinešti į rinkimų kabiną ir nufotografuoti biuletenį, taigi ir parodyti „pirkėjui“ įrodymą, kad „prekė“ pristatyta. Atsirado techninės sąlygos organizuotam nusikalstamam verslui.
Per šiuos rinkimus filmuotoje medžiagoje matome, kaip parduodami balsai iš kontroliuojamos aplinkos – kalėjimo. Nereikia daug fantazijos, kad įsivaizduotume, kaip ši sistema bus perkelta ir už kalėjimo ribų.
Jau per šiuos rinkimus stebėtojai fiksavo bent keletą kartų asocialių rinkėjų vežimą balsuoti su autobusiukais. Tai gali būti vienas svarbių indikatorių, kad atsiranda balsų pirkimo būdai, kuriuos per kitus rinkimus daug efektyviau nei kandidatų padėjėjai įgyvendins disciplinuoti augaloti vyrukai.
Taigi, esu tikras, kad egzistuoja kokybinis, o ne tik kiekybinis skirtumas tarp anksčiau buvusių pavienių balsų pirkimo atvejų ir organizuoto pirkimo per tarpininkus. Šis skirtumas sukuria didelę grėsmę mūsų demokratinei sistemai – galime prarasti galimybę išsirinkti valdžią.
Stebime labai pavojingą reiškinį – „mafijos“, organizuoto nusikalstamumo, metodai jau rado nišą rinkimuose. Toks klausimas kyla ne tik dėl šių, bet ir dėl visų būsimų rinkimų. Jei leisime išsikeroti organizuotai prekybai balsais, iš demokratiškų rinkimų liks tik pavadinimas. O tie, kurie bus nusipirkę kelią į valdžią, tikrai nenorės tokių pirkimo galimybių pašalinti.
Nepriklausomai nuo Konstitucinio Teismo sprendimo, turime nedelsdami pradėti rimtą diskusiją apie tai, kaip reikia pasiruošti kitiems rinkimams. Manau, turime panaudoti visas išbandytas priemones. Peržiūrėti Baudžiamąjį kodeksą ir nustatyti bausmes už balsų pirkimą kaip už labai rimtą nusikaltimą. Ir persekioti masinį balsų pirkimą kaip organizuotą nusikalstamumą, o ne kažkokį chuliganizmą ar administracinį pažeidimą. Sutvarkyti Vyriausios rinkimų komisijos pareigas ir teises, kad ji turėtų aiškų tikslą užtikrinti sąžiningų rinkimų vykdymą ir turėtų tam reikiamas galias.
Jei vykstančių pasikeitimų nepastebėsime dabar, galime nepastebėti ir kaip galutinai atidavėme savo balsavimo teisę nusikaltėliams.
